Audros suniokoto Eglių gatvės daugiabučio gyventojams maža vilties sulaukti pagalbos iš statybininkų. Nors namo garantijos terminas dar nesibaigęs, viena jį stačiusi įmonė jau bankrutavo, o kita nė nemano taisyti broko, rašo dienraščio "Lietuvos rytas" priedas "Sostinė".
Tokių istorijų Vilniuje – dešimtys. Naujos statybos namas pradeda byrėti po penkerių ar septynerių metų. Ir tada paaiškėja, kad atlyginti nuostolių nėra kam.
Teisininkai mato tik vieną išeitį – kurį laiką statybininkams nemokėti visos sumos už įsigytą būstą. Bet ar daug kas ja pasinaudojo?
Pro skylę pliaupia lietus
Vėtros praėjusį savaitgalį suniokoto Eglių gatvės daugiabučio gyventojai dar nežino, kiek jiems kainuos likviduoti gamtos stichijos padarinius. Stiprus vėjo gūsis nuvertė prieš devynerius metus pastatyto namo ventiliacijos kaminą.
Nors savo galutinio žodžio statybų ekspertai dar netarė, beveik neabejojama, kad dėl avarijos kaltas statybininkų paliktas brokas.
Nuvirtęs kaminas pramušė penkių aukštų namo su mansarda skardinį stogą, plytos pralaužė gipskartonio plokščių lubas ir daugiabučio laiptinėje atsivėrė skylė.
„Iš savivaldybės gavome neoficialų atsakymą – pagalbos nelaukite. Vienintelis dalykas, ką mums pasiūlė valdžia, – kraustytis į socialinį būstą, kol namas bus suremontuotas.
Bet blogiausia naujiena mums – lietus. O sinoptikų prognozės nedžiuginančios“, – dūsavo namo bendrijos pirmininkė Julita Špiliauskienė.
Kol kas nėra ekspertų išvadų, tad neaišku, kokia bus darbų sąmata. Vienas namo gyventojas, patikrinęs, kokiu skiediniu buvo sutvirtintos kamino plytos, nustatė, kad ši medžiaga labiau tiktų ne mūryti, o tinkuoti.
Bendrija kreipėsi ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, bet jos atstovai atsakė, kad jau eksploatuojami gyvenamieji namai – ne jų rūpestis.
„Aišku, kad ne jų. Tik kodėl tie valdininkai raitė parašus dokumentuose matydami, kad namas sumūrytas taip, jog ima byrėti po stipresnio vėjo gūsio?“ – retoriškai klausė vienas apgadinto namo gyventojas.
Terminas dar nesibaigęs
Eglių gatvės namo statybos generalinė rangovė bendrovė „Rimas“ bankrutavo 2009 metais. Subrangos pagrindais daugiabutį stačiusi įmonė „Varėnos statyba“ irgi išgyvena ne geriausius laikus.
Tad mažai vilties, kad iš jos ką nors pavyks išsireikalauti, nors paslėptoms statinio konstrukcijoms taikoma dešimt metų garantija. Jos terminas dar nesibaigė.
Namo bendrijos pirmininkė kreipėsi į „Varėnos statybos“ vadovus, bet jie net nesileido į kalbas. Jie nepasakė, kuri įmonė statė kaminą, nesutiko ir atvažiuoti jo apžiūrėti.
Nors dar neaišku, kiek lėšų prireiks namo remontui, J.Špiliauskienė baiminosi, kad nepavykus jų pakankamai sukaupti gali tekti skolintis.
Iš kamino liko plytų krūva
Praėjusio šeštadienio vakarą išgirdę kurtinamą trenksmą Eglių gatvės namo gyventojai puolė į laiptinę. Pro įgriuvusias lubas žliaugė vanduo.
Nurimus lietui ugniagesiai gelbėtojai pakilo ant stogo, nes kaminas teberiogsojo ant įlūžusio stogo ir bet kada galėjo žnektelėti į laiptinę.
Dėl lietaus ir tamsos darbus teko nutraukti. Kamino liekanas nuo stogo gaisrininkai nukėlė kitą dieną.
Ugniagesiai prie įėjimo durų sukrovė plytas, kurios liko išardžius kaminą. Jas dar apžiūrės ekspertai.
Lėšas renka visą vasarą
Statybininkų paliktą broką jau penktus metus taiso ir viena K.Borutos gatvės namo bendrija. Jos pirmininkas Virginijus Ramanauskas apskaičiavo, kad kasmet tam tenka skirti po 20–30 tūkst. litų.
Tarkim, šiemet prireikė sutvirtinti atraminę sieną, suremontuoti laiptus, sutvarkyti apdailą. Šis prieš 12 metų statytas namas didelis, jame per 100 butų, tad gyventojams broko taisymas ne taip skaudžiai kerta per kišenę.
Kol neprasidėjo šildymo sezonas, šio namo gyventojai kaupia lėšas brokui ištaisyti, penkis mėnesius rinkdami po litą nuo kiekvieno kvadratinio metro gyvenamojo ploto.
Butų prekeiviai bankrutavo
Kaltininko bendrija mėgino ieškoti, net kreipėsi į teismą, bet viskas perniek.
„Labai gudriai suregzta. Įkuriama antrinė įmonė butams parduoti ir ji bankrutuoja. Taip atsakomybė dingsta“, – skundėsi V.Ramanauskas.
K.Borutos gatvės namo statybos generalinė rangovė – bendrovė „Garantas“, bet statė kita įmonė.
Butus pardavinėjo bendrovė „Verkių statyba“, ji ir bankrutavo. V.Ramanausko nuomone, statybų sektoriuje didelis aplaidumas, niekas nekontroliuoja, kaip atliekami darbai. Dėl to panašių istorijų – šimtai.
Prašė atsiimti ieškinius
Pilaitėje į statybininkų žabangus pakliuvo net šešių namų gyventojai.
Paaiškėjo, kad prieš septynerius metus M.Mažvydo ir M.Jankaus gatvėse daugiabučiai buvo statomi naudojant pačias pigiausias medžiagas. Dėl jų kokybės geriau patylėti.
Daugiabučių gyventojai pasijuto apgauti tik įsikėlę. Jie tvirtino neradę statybų bendrovės „Vilmestos projektai“ žadėtos kokybės ir vienas po kito ėmė kreiptis į teismą.
„Vilmestos projektų“ vadovai nepatenkintus gyventojus pradėjo kviestis pokalbio, įtikinėdami atsiimti iš teismo ieškinius ir gąsdindami, kad dėl to rinkoje kris butų kainos.
Siūlo iš karto nemokėti visų pinigų
Teisininkai pateikia tik vieną būdą, kaip statybininkus priversti ištaisyti broką, kuris išlenda po kelerių metų.
Įsigydami būstą gyventojai turėtų pasirašyti tokias sutartis, kuriose galutinis mokėjimas statybų bendrovei už nekilnojamąjį turtą būtų numatytas tik po kurio nors laikotarpio.
Tačiau statybų bendrovei bankrutavus jos administratorius gali pareikalauti sumokėti uždelstą sumą.
Kitas būdas – dar mažiau efektingas. Galima mėginti ieškoti subrangovo, kurį statybų rangovas pasitelkė konkretiems darbams vykdyti.
Bet dažniausiai pasitaiko, kad subrangovas nenori pripažinti atsakomybės, aiškindamas, jog jam rangovas liko skolingas, be to, jis neturėjęs tiesioginių santykių su užsakovu.
