Metų pradžioje iš parduotuvių lentynų buvo išspirti didieji alaus buteliai. Pastaruoju metu iš jų dingo didelės talpos fermentuotų gėrimų mišiniai.
Didieji aludariai patys išsižadėjo stipriojo alaus gamybos. Visa tai, pasirodo, daro poveikį alkoholio rinkai – svaigalų parduodama vis mažiau.
Alaus buteliai dar sumažėjo
Pernai Lietuvoje kone pusė išgerto alaus buvo bambalinis – stipresnis nei 7,5 proc. ir supilstytas į dvilitrinę plastiko tarą.
Iš aplinkinių valstybių tik Baltarusijoje tokio alaus pernai buvo išmaukta dar daugiau – apie 70–90 proc. Užtat kaimynai lenkai jį perka retai – alaus mariose jo pardavimas pernai siekė vos 5 proc.
Politikai į alaus verslą įsikišo šiemet, kai nuo sausio išleido gyvuoti pakeistą Alkoholio kontrolės įstatymą. Prieš porą savaičių užsilikusią jo spragą užlipdė dar vienas draudimas, pančiojantis alkoholinių gėrimų prekybą.
Tad dabar nebegalima didesniuose nei 1 litro plastiko buteliuose parduoti jokio alaus, sidro, fermentuotų gėrimų ir jų mišinių. Jei šių gėrimų stiprumas siekia 7,5 proc. ir daugiau, plastiko butelis neturi būti didesnis nei 0,5 litro.
Stikliniams ar keraminiams buteliams bei skardinėms šie apribojimai negalioja.
Pasiūla formuoja paklausą
Anot gydytojo toksikologo Roberto Badaro, nereikia tikėtis, kad atsiradus kokiems nors draudimams, mažinantiems alkoholio pasiūlą, per mėnesį kitą visuomenė taps sveikesnė: „Tai ilgalaikės tendencijos. Bet juk akivaizdu, kad pasiūla visada formuoja paklausą. Jei alkoholio pasiūla įvairiais būdais mažinama, mažėja ir jo pardavimas.”
Bambalinis alus ne vienus metus buvo po ranka jo mėgėjams. Didelis kiekis už mažą kainą – toks „geras” kainos ir saiko santykis skatinte skatino jį pirkti.
„Šiemet tokio alaus nebeliko. Vadinasi, žmogui dėl to paties kiekio reikia daugiau kartų suvaikščioti į parduotuvę. Yra tikimybė, kad vis dėlto jis nukulniuoja į ją rečiau”, – kalbėjo toksikologas R.Badaras.
Troškulys sumenko
Daugybė įvairių draudimų galvą pakelia Seimo Sveikatos reikalų komitete. Arba bent yra jo palaiminami.
Alkoholio kontrolės įstatymas – ne išimtis. Todėl Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas be didesnio vargo įžvelgė šio įstatymo suteiktų privalumų: „Neliko bambalių, ir alaus pardavimas nusmuko. Stipraus alaus pardavimas, palyginti šių ir praėjusių metų 9 mėnesių prekybos duomenis, susitraukė 8 proc.
Tai ir man pačiam buvo staigmena. Manau, kad svarbiausia tokio pokyčio priežastis – stipraus alaus nebegalima pilstyti į didelę tarą.”
Kol kas dar nežinia, ar sumenkusi alaus prekyba ant svarstyklių nekilstelėjo spirituoto vyno ar alkoholinių kokteilių parduodamo kiekio.
Tačiau A.Matulas neabejoja, kad ilgainiui įstatyme numatyti draudimai turės teigiamos įtakos žmonių sveikatai.
Pasak A.Matulo, bambalių neliko, todėl alkoholis santykinai pabrango. Stipraus alaus gamybos savikaina padidėjo, ir tai neišvengiamai privertė gamintojus perrašyti šio produkto kainą lentynose.
„Kita vertus, žmogus, kurio tikslas – ne prisigerti, bet išgerti, 1,5 ar 2 litrų talpos alaus butelį pirko todėl, kad jis buvo santykinai pigesnis.
Išryškėjo psichologinis veiksnys – pirko daugiau, nes tai buvo pigiau. Negi tai, ką nusiperka, žmogus pils lauk?” – kalbėjo A.Matulas.
Nauda neabejojama
Anot Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, bet kokių alkoholio prieinamumą mažinančių priemonių poveikis ir jų efektyvumas vertinamas atsižvelgiant į visuomenės sveikatos rodiklius, tarp jų – ir alkoholinę psichozę, apsinuodijimą alkoholiu, ypač – vaikų, bendrą suvartotą alkoholio kiekį ir kitus.
„Šių metų duomenų dar neturime, bet galime vadovautis įvairiais nepriklausomais tyrimais.
O jie aiškiai rodo, kad mažinant prieinamumą – ribojant alkoholinių gėrimų rūšis, stiprumą ar taros dydį – alkoholio kontrolė yra veiksmingiausia”, – sakė G.Belian.
Draudimą teko atšaukti
Tačiau mažinti alkoholio vartojimą užsibrėžę Lietuvos politikai šiemet patyrė ir vieną pralaimėjimą.
Metų viduryje spaudžiami Europos Komisijos jie buvo priversti atšaukti draudimą pardavinėti stipresnį kaip 7,5 laipsnio alų.
Šis tautą blaivinantis draudimas prieštaravo laisvosios prekybos principams, kurių turi laikytis kiekviena ES valstybė.
„Neturėjome kitokio pasirinkimo. Buvome kaltinami, kad ribojame verslą. Teko nusileisti – priimti kompromisą. Leista stiprų alų toliau gaminti, bet su sąlyga, kad jis bus parduodamas tik mažoje stiklinėje ar keraminėje taroje”, – sakė A.Matulas.
Visuomenės sveikatai toks kompromisas, jo teigimu, nėra palankus.
„Dėl žmonių sveikatos būtina imtis ir radikalių priemonių. Kitaip neįmanoma sustabdyti plintančio alkoholizmo. Bet dalis kažkokių interesų turinčių politikų, kaip ir dalis alų verdančių verslininkų, elgiasi socialiai neatsakingai ir įvairiais būdais bando apeiti priimtus įstatymus”, – kalbėjo A.Matulas.
Pakeis Garbės kodeksą
Politikų raginami vykdyti socialiai atsakingą veiklą Lietuvos aludarių gildijos nariai tuomet paskelbė, kad stipraus alaus nebegamins ir pakeis Lietuvos aludarių garbės kodeksą.
Lietuvos aludarių gildijos vadovo Sauliaus Galadausko teigimu, didieji aludariai iš politikų nuolat sulaukdavo tokių priekaištų, kaip A.Matulo išsakytieji, kad stiprus alus yra palyginti pigus ir skatina alkoholio vartojimą.
Pasak S.Galadausko, ne vienoje Europos valstybėje aludariai savarankiškai apribojo stipraus alaus gamybą, todėl buvo nutarta ir Lietuvoje pasekti jų pavyzdžiu.
„Pamažu mažinome alaus stiprumą, o šiemet apskritai pasitraukėme iš šios teritorijos. Atsisakėme dalyvauti stipraus alaus pardavimo lenktynėse, kurių šūkis yra „Kuo mažiau litų – kuo daugiau laipsnių”, – sakė gildijos vadovas.
Estai apsišlavė pirmieji
Lietuva – ne vienintelė valstybė, kurios didieji aludariai patys ėmėsi iniciatyvos ir nebegamina ypač stipraus alaus.
Pasak Estijos nacionalinio visuomenės sveikatos instituto atstovo Mario Jakobsono, Estijos aludarių asociacija, vienijanti tris didžiausius gamintojus, dar 2010-aisiais nusprendė nebegaminti stipresnio nei 7 laipsnių alaus.
„Tuo metu dar daug gamintojų pataikavo vartotojams ir į butelius pilstė 10 laipsnių stiprumo alų. Todėl institutas tuo metu palankiai įvertino tokį aludarių sprendimą.
Net neabejojame, kad tai buvo teisingas žingsnis. Manytume, kad laikas žengti ir kitą – nuleisti alaus stiprumo kartelę dar žemiau”, – sakė M.Jakobsonas.
Estų patirtis: verta mokytis
* 2010 metais, kai Estijos aludarių asociacijos iniciatyva stipraus alaus gamyba sumažėjo, gryno alkoholio suvartojimas Estijoje nukrito iki 9,7 litro vienam gyventojui. O 2009-aisiais jis siekė 10,1 litro žmogui.
* Smarkiai sumažėjo ir eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai. 2010-aisiais jie sukėlė 11 proc. visų eismo įvykių, 2009-aisiais – 16 proc.
* Ypač sumažėjo neblaivių vairuotojų sukeltų tragiškų automobilių avarijų. 2009 m. užregistruoti 28 tokie įvykiai, o 2010 metais – 11. Sužeistų asmenų skaičius apsvaigusių vairuotojų sukeltuose eismo įvykiuose taip pat sumažėjo nuo 352 (2009-aisiais) iki 222 (2010-aisiais).
* 2010 m. specialistų konsultacijos kreipėsi daugiau kaip 8200 žmonių, sergančių su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis.
* Tai dešimtadaliu mažiau nei 2009-aisiais. 2010 metais gydymo išlaidos, tenkančios su alkoholiu susijusioms ligoms bei vaistų kompensacijomis, sudarė per 2,3 mln. eurų. 2009-aisiais jos buvo apie 2,6 mln. eurų.
Šaltinis: 2011 m. Estijos alkoholio rinkos, vartojimo ir žalos metraštis.
