Įsipareigojęs nekonkuruoti gali patekti į Konkurencijos tarybos mėsmalę.
Būtent taip jaučiasi Aludarių gildijos nariai, nusprendę atsisakyti gaminti stiprų alų.
Nors tokie jų ketinimai buvo paskelbti viešai ir prieš daugybę metų, Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo tiktai šią vasarą.
Ir kol kas nesirengia jo nutraukti, nors aptikti kartelį šiuo atveju ne lengviau nei adatą šieno kupetoje.
Galiojimas – sustabdytas
Jau daugiau nei savaitė Aludarių gildijos interneto svetainėje paspaudus nuorodą „Garbės kodeksas” nieko panašaus į garbingus įsipareigojimus rasti neįmanoma.
Čia puikuojasi užrašas apie tai, kad Konkurencijos taryba liepos 4 dieną pradėjo tyrimą dėl kai kurių kodekso nuostatų, todėl atsirado abejonių, ar alaus gamintojų savireguliacijos procesas išvis teisėtas. Todėl, visiems partneriams sutarus, kodekso galiojimas sustabdytas.
Kas tokio buvo tame kodekse? Viso labo įsipareigojimas negaminti stipresnio nei 9,5 proc. alaus.
Tiesa, kai kurie aludariai žodžiu jau buvo susitarę nevirti ir daugiau nei 8,5 procento alkoholio turinčio alaus. Tačiau visa tai užfiksuota kaip siūlymas Aludarių gildijos posėdžiuose, bet ne pačiame Garbės kodekse.
Pateikti motyvų nepaprašė
Ar draudžiama tartis dėl alaus stiprumo? Gali būti, kad taip. Bent Konkurencijos tarybai kilo mintis, kad tokie aludarių sandoriai gali pažeisti įstatymą.
„Kai sužinojome, kad dėl mūsų pradėtas tyrimas, iškart laukėme, kol bus paprašyta išaiškinti mūsų motyvus, kodėl sutarėme riboti alaus stiprumą.
Tačiau sulaukėme tik reikalavimų pateikti dokumentus, posėdžių protokolus”, – aiškino Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.
Ekonominės naudos nesiekė
Aludarių vadovas dievagojosi, kad nusprendę nebevirti stipraus alaus gamintojai tikrai nesiekė jokios ekonominės naudos.
„Įvaizdžio atžvilgiu, aišku, toks susitarimas naudos teikia, tačiau pinigais ar kuo nors panašiu to išmatuoti neįmanoma.
Jei Konkurencijos taryba iš kur nors gautų dokumentus, kad tardamiesi dėl Garbės kodekso nuostatų aiškinomės ir ekonominę naudą, tai galėsiu pasveikinti.
Aišku, kiekviena įmonė skaičiuoja kiekvieno sprendimo naudą ar žalą, su tuo susijusias sąnaudas. Tačiau gildijos posėdžiuose apie tai niekada nebuvo kalbama”, – tvirtino S.Galadauskas.
Kita vertus, pagaminti paprasčiausią, o ne ypatingos technologijos stiprų alų reikia tikrai ne daugiau, o kartais – ir mažiau sąnaudų, nei išvirti normalų.
Todėl atsisakymas konkuruoti šioje rinkoje iš dalies netgi nelabai naudingas.
Kitiems atrišo rankas
Seimas praėjusių metų pabaigoje uždraudė Lietuvoje gaminti stipresnį nei 7,5 laipsnio alų ir pilstyti šį gėrimą į didesnės nei litro talpos plastiko butelius.
Tiesa, šių metų pavasarį paskubomis priimtą įstatymą teko taisyti – panaikinta 7,5 procento alkoholio riba, nes nemažai stipraus alaus atgabenama iš kitų valstybių, jį verda ir smulkieji aludariai.
Todėl šiuo metu stipresnį negu 7,5 laipsnio alų galima pilstyti tik į ne didesnę nei 0,5 litro plastiko tarą.
„Niekas nedraudžia gaminti stipraus alaus.
Tad jei kai kurie aludariai įsipareigojo jo nevirti, tai jie netgi paskatino konkurenciją.
Juk taip kitiems, galbūt smulkesniems alaus gamintojams tarsi savo noru buvo atiduota stipresnio alaus rinka.
Ir dėl to reikia ieškoti kokių nors pažeidimų?” – stebėjosi S.Galadauskas.
Ar sugrįš seni laikai?
Jei Aludarių garbės kodeksas nustojo galioti, tai gal ir didžiosios šalies bendrovės netrukus vėl pradės gaminti 8 ar 9 laipsnių stiprumo alų?
Pasak gildijos vadovo, tai – jau kiekvienos bendrovės reikalas.
„Aludariai nusprendė atšaukti Garbės kodeksą, nes baiminasi nereikalingų pavojų, o ne todėl, kad virtų stiprų alų.
Tačiau šis tyrimas rodo, jog Lietuvoje savireguliacijos principai gali būti pavojingi.
Aš vis dėlto tikiuosi, kad sveikas protas laimės ir pagaliau paaiškės, kad esame be reikalo remiami prie sienos”, – sakė S.Galadauskas.
Prievaizdai užsisiuvo burnas
Užtat Konkurencijos taryba apie atliekamą tyrimą jokios informacijos neatskleidžia.
„Nekomentuojame, nes tyrimas dar vyksta.
Kol kas nebuvo posėdžių, todėl negaliu konkrečiai pasakyti, kiek jis truks”, – sakė tarybos atstovė Rima Kaulėnaitė.
Aludariai gali būti apkaltinti labai rimtu pažeidimu – konkurencijos ribojimu.
Jei taip įvyktų, jų lauktų dešimtis milijonų litų siekiančios baudos – iki 10 procentų kiekvienos bendrovės metų pajamų.
Galima mokytis iš estų
Trys didžiausios Estijos alaus daryklos dar 2010 metų pradžioje nutarė riboti alaus stiprumą: kartelė nuleista nuo 10 iki 7 proc. alkoholio. Jokių kaltinimų dėl įstatymų pažeidimų jos nesulaukė.
Jau tais pačiais metais toks susitarimas davė vaisių. Estijoje gryno alkoholio vartojimas, 2009 metais siekęs 10,1 litro žmogui, 2010-aisiais sumenko iki 9,7 litro.
2009 metais Estijos keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 28 žmonių žūtimi pasibaigusios avarijos, o po metų – jau tiktai 11.
Lyginamuoju laikotarpiu nuo 9 iki 8,2 tūkstančio sumažėjo žmonių, kurie dėl su alkoholiu susijusių ligų kreipėsi į gydytojus. O jų gydymo išlaidos sumenko nuo 2,6 iki 2,3 mln. eurų.
Politiką nustebino prievaizdų požiūris
Juras Požėla
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys
„Visas šis reikalas – labai dviprasmiškas. Mano galva, traktuoti bet kurios verslo šakos garbės kodeksą kaip kartelinį susitarimą nėra normalu. Juk tokie susitarimai paprastai sudaromi paslapčia, o šiuo atveju viskas vyko priešingai. Todėl esu tikrai nustebęs dėl tokio Konkurencijos tarybos požiūrio.
Kita vertus, įsipareigojimas negaminti stipraus alaus tik į naudą Lietuvos žmonių sveikatai.
Aišku, stiprus alus irgi turi teisę gyvuoti. Juk kai kurios tokio alaus rūšys yra mūsų kulinarinis paveldas, nemažai tokio alaus atgabenama iš kitų valstybių, pavyzdžiui, Belgijos.
Toks gėrimas yra normalus, tačiau jis turi būti skirtas mėgautis, o ne nusigerti.”
Estijos valdininkams sveikata – svarbiausia
Praėjusių metų pabaigoje Estijos aludarių asociacija kreipėsi į savo šalies Konkurencijos tarybą ir paskelbė, kad silpnieji gėrimai taps dar silpnesni.
Mat didžiausios daryklos nusprendė negaminti stipresnio nei 6,5 proc. alkoholio alaus, sidro stiprumo ribą sumažinti iki 4,5 proc., alkoholinių kokteilių – iki 5,5 proc.
Vietos konkurencijos prievaizdai neilgai trukus atsakė, kad tai – visiškai legalu.
„Pastebėta, jog galima teigiama įtaka, ypač visuomenės sveikatos gerinimo ir apsaugos srityse, kuri nusveria galimą konkurencijos intensyvumo sumažėjimą”, – toks Konkurencijos tarybos raštas pasiekė Estijos aludarius.
