Dėl akcizų aludariai rengiasi masiniam darbuotojų atleidimui

Alaus akcizas  nuo balandžio didėja 10 procentų. Pasklidus siūlymams šį mokestį nuo ateinančių metų didinti dar 50 proc., aludariai ėmė skaičiuoti, kiek darbuotojų liks be darbo. Prognozuojama, kad taip stipriai išaugus akcizų mokesčiui alaus pardavimas susitrauktų penktadaliu. Todėl šiai gamybos šakai ir su ja susijusioms sritims nebereikėtų 2,6 tūkst. darbuotojų.

Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė

Feb 13, 2014, 12:20 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 9:17 AM

Tokiu atveju į biudžetą, aludarių skaičiavimu, nesumokant gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių, būtų nesurenkama 38,3 mln. litų.

„Nukritus pardavimui akcizo būtų surinkta kiek daugiau nei 2013 metais. Tačiau skaičiuokime ir žmonių, miežių laukų praradimo sąnaudas“, – kalbėjo Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.

Alaus gamybos įmonės „Švyturys–Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas skaičiuoja, kad vien jo vadovaujama įmonė žaliavų nuperka už 100 mln. litų. Jei penktadaliu smuks pardavimas, pridėtinės vertės mokesčio bus sumokama 21 mln. litų mažiau.

R.Viršilas teigia, kad pabrangus lietuviškam alui pirkėjai rinktųsi pigesnį importuojamą alų, pavyzdžiui, valstybės dotuojamą baltarusiškąjį. „Importuojant sukuriama dešimt kartų mažiau darbo vietų nei gaminant“, – kalbėjo R.Viršilas.

Aludariai teigia, kad per kelerius metus baltarusiško alaus dalis Lietuvos rinkoje nuo nulio išaugo iki 4 procentų. S.Galadausko teigimu, tai dviejų gamintojų, tokių kaip, pavyzdžiui, „Rinkuškiai“, dalis.

Didinti alkoholio akcizą, kaip ir įvesti automobilių mokestį, Vyriausybė sumanė ieškodama šaltinių, iš kurių būtų galima kompensuoti per krizę pensininkams sumažintas pensijas. Kompensacijų laukia 450 tūkst. pensininkų. Jiems turi būti grąžinta 443 mln. litų.

Kentės ne tik aludariai

2013-aisiais Lietuvoje alaus pardavimas buvo 6 proc. menkesnis nei 2012-aisiais. 2012-aisiais - tiek pat menkesnis nei 2011 metais.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas S.Galadauskas „Lietuvos rytui“ yra sakęs, kad dar stipriau susitraukęs pardavimas privers mažinti gamybą, atsisakyti dalies užsakymų ir atleisti žmonių.

Aludariai tikina, kad ne tik jiems kirstų padidintas akcizas: dešimtadaliu sumenkusi gamyba 1,5 tūkst. hektarų sumažins salyklinių miežių plotus. Dabar juos auginantys ūkininkai išdirba 15 tūkst. hektarų.

Mokesčių vėzdas trenktų ir taros gamintojams.  Šiandien lietuviškas alus išpilstomas į 200 mln. stiklo ir plastiko butelių,  o sumenkus jo gamybai atitinkamai kristų ir užsakymai butelių gamintojams.

Šiuo metu alaus pramonėje tiesiogiai dirba apie 3 tūkst. Lietuvos gyventojų. Bendrai aludarystės sektorius šalyje yra sukūręs 13 tūkst. darbo vietų.

50 mln. litų – iš prekybos surogatais

Valdantieji užsimojo didinti alkoholio akcizus ir įvesti naujus mokesčius net neįvertinę dabar Seime svarstyti pateiktų įstatymų, kuriuos priėmus tikimasi papildomų 50 milijonų litų pajamų. Vienas jų skirtas kovai su neribota prekyba surogatiniu alkoholiu.

Seime jau guli apsvarstytos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios, jų pateikėjų įsitikinimu, leis į biudžetą surinkti papildomai apie 50 mln. Lt akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio pajamų.

Svarstomo įstatymo projekto tikslas – uždrausti nuo laikinųjų prekybos įrenginių (prekystalių, vežimėlių), iš automobilių, stoginėse, kioskuose, paviljonuose, kituose laikinuosiuose statiniuose pardavinėti produktus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 20 proc., taip pat – nustatyti atsakomybę už šio draudimo pažeidimą.

Kaip sakė įstatymo pataisas pateikusi parlamentarė Agnė Bilotaitė, šiuo siūlymu norima gerokai apriboti prekybą kosmetiniu spiritu bei kitomis priemonėmis, kurios naudojamos kaip alkoholiniai gėrimai.

„Juk jos net gaminamos braškių, persikų skonio. Kam kosmetiniam spiritui skonis – klausė A.Bilotaitė. – Su specialistais apskaičiavome, kad, apribojus prekybą tokiomis priemonėmis, į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 50 mln. litų.“

Lietuvos laisvosios rinkos instituto skaičiavimais, kosmetinės priemonės užima apie 7 proc. alkoholinių gėrimų rinkos. Nors kosmetinis spiritas vartojamas ir svaiginimosi tikslais, jis parduodamas ištisą parą.

A.Bilotaitė tikisi, kad jos pasiūlytos Alkoholio įstatymo pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijos metu. Už įstatymo pataisų priėmimą svarstyti 2013 m. rudenį pasisakė 87 parlamentarai, prieš buvo 1, 3 susilaikė.

„Niekam ne paslaptis, kas dabar perka ir kam naudoja kioskuose pardavinėjamą kosmetinį spiritą. Jei neliks šios nišos, turėtų gerokai padidėti prekyba legaliu alkoholiu“, – sakė Baltijos gėrimų pramonės aljanso vadovas Romas Apulskis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.