Klaipėdos pašonėje dygstantys individualių gyvenamųjų namų kvartalai, kuriuose daugiausia apsigyvena klaipėdiečiai, nedžiugina uostamiesčio savivaldybės vadovų.
Iš miesto persikėlę, bet jame liekantys dirbti naujakuriai tampa Klaipėdos rajono gyventojais, todėl nuo jų gaunamo atlyginimo mokamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) kapsi į rajono biudžetą.
Miestas gavo mažiau
Pernai Klaipėdos savivaldybė šio mokesčio surinko 138,3 mln. litų, tačiau, palyginti su 2012 metais, šios pajamos sumažėjo net 5,5 mln. litų.
Dėl netikėtai sumenkusio GPM Klaipėdos miesto savivaldybė pernai neįvykdė biudžeto pajamų plano ir atsivėrusias finansines skyles buvo priversta lopyti skolintais pinigais.
Užtat Klaipėdos rajono savivaldybės surenkamas GPM pernai didėjo. Per 2013 metus iš šio mokesčio rajonas gavo 33,7 mln. litų pajamų – kone pustrečio milijono litų daugiau nei užpernai.
Ši savivaldybė ne tiktai įvykdė praėjusių metų biudžeto planą, bet ir savo poreikiams galėjo paskirstyti gautas viršplanines pajamas.
Persikėlėlių – tūkstančiai
Butą mieste į individualų namą keičiantys klaipėdiečiai vis skaudžiau kerta miesto biudžetui. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės skaičiavimu, per pastaruosius 10 metų iš miesto į Klaipėdos rajoną gyventi persikėlė apie 10 tūkst. gyventojų.
„Į savo naujus namus buvę klaipėdiečiai sugrįžta tik nakvoti, o dirba ir laisvalaikį leidžia Klaipėdoje.
Miesto mokyklose mokosi ir vaikų darželius lanko jų vaikai. Bet ugdymo įstaigoms išlaikyti reikalingus mokesčius gauna rajono savivaldybės biudžetas, kuris dėl to išlaidų nepatiria“, – piktinosi J.Simonavičiūtė.
Klaipėdos mokyklose mokosi apie 2 tūkst. vaikų, kurių tėvai gyvena ne miesto savivaldybės teritorijoje. Uostamiesčio biudžetas jiems kompensuoja ir transporto paslaugas.
Atiduoti teritorijų nesutinka
Ne savo gyventojų poreikiams uostamiestis priverstas išlaikyti dvi mokyklas, kurios miestui kainuoja apie 1,6 milijono litų per metus.
Uostamiesčio savivaldybė rajonui siūlė perimti bent vieną Klaipėdoje esančią mokyklą, į kurią galėtų būtų sukelti visi priemiestyje gyvenantys, bet mieste besimokantys vaikai.
Klaipėda turi rūpintis naujais miesto viešojo transporto maršrutais, kurie rajonui priklausančius priemiesčio kaimus sujungia su miesto centru.
Uostamiestis rajono savivaldybei siūlė keisti tarpusavio teritorijų ribas ir prie miesto prijungti buvusių klaipėdiečių apgyvendintas teritorijas.
Bet nei dėl mokyklos išlaikymo, nei dėl ribų keitimo Klaipėdos rajono valdžia neina į kalbas.
Migracijos įtaka gerokai perdėta?
Klaipėdos rajono savivaldybės Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė teigė, kad per 20 metų rajono gyventojų skaičius padidėjo nuo 46 iki 52 tūkst., tačiau nebūtinai vien klaipėdiečių sąskaita.
Vis dėlto į rajoną atvykstantys naujakuriai kompensavo net emigracijos į užsienį praradimus, o Klaipėdoje per tą laikotarpį gyventojų skaičius gerokai sumenko.
I.Gailiuvienė teigė, kad rajono biudžeto pajamas iš GPM didino atsigaunanti ekonomika, pernai pakeltas minimalus atlyginimas.
Skyriaus vedėja aiškino, kad miestui nesikratoma kompensuoti už rajono gyventojams teikiamas paslaugas.
„Už Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančius mūsų rajono vaikus per 2013 metus uostamiesčio biudžetui sumokėjome 160 tūkst. litų. Jei bus įrodyta, jog Klaipėdoje mokosi daug vaikų iš rajono, galima svarstyti ir dėl kurios nors uostamiesčio mokyklos išlaikymo“, – teigė I.Gailiuvienė.
