Nepakankamai vilties – pagrindinė Europos ekonomikos kliūtis, o visa kita – tik jos padariniai, interviu LRT Televizijos laidai „Pasaulio panorama“ kalbėjo M. Draghi, kuris šią savaitę viešėjo Vilniuje – atvyko pasveikinti Lietuvos, nuo sausio 1-osios tapsiančios 19-ąja euro zonos nare.
„Svarbu, ką galime padaryti, kad grąžintume pasitikėjimą. O atsakymas – naudoti įvairių strategijų kombinaciją. Vien tik monetarinė politika sukuria būtinas, bet nepakankamas sąlygas atkurti pasitikėjimą ir išbristi iš krizės. Reikalinga ir tinkama fiskalinė politika, tinkamos struktūrinės reformos“, – sakė Europos Centrinio Banko vadovas.
- Kokias tris pagrindines grėsmes Europos ekonomikai įvardytumėte?
- Gyvename tokiu laiku, kai augimas euro zonoje prarado pagreitį. Atsigavimas buvo kuklus, nelygus, trapus, ir net būdamas toks, jis neįsibėgėja. Esant nepriimtinai aukštam nedarbui euro zonoje, didžiausia rizika – pasitikėjimo ateitimi praradimas. O tai kuria investicijų trūkumą. To rezultatas – darbo vietų trūkumas, o galutinis rezultatas – nepakankamai vilties, kad viskas pasitaisys. Manau, kad tai yra pagrindinė Europos ekonomikos kliūtis, o visa kita – tik jos padariniai.
- Daugelis Europos centrinių bankų dabar stengiasi skatinti ekonomikas pirkdami iš komercinių bankų finansinį kapitalą, keldami jo kainą, bet kartu mažindami pelningumą. Ar tai gali sukelti problemų?
- Europos Centrinis Bankas per porą pastarųjų metų padarė daug kovodamas su krize. Į finansinę sistemą paleidome anksčiau nematytas sumas grynųjų. Sėkmingai kovojome su pasitikėjimo krize euro zonoje. Tiek kartų mažinome palūkanų normas, kad dabar esame vadinami žemesniuoju banku. Birželį paskelbėme dar vieną neįprastų operacijų etapą – tikslinių ilgalaikių refinansavimo operacijų etapą, programas įsigyti turtu užtikrintų vertybinių popierių.
Padarėme netgi kai ką, ko nedarė nė vienas kitas didžiulis centrinis bankas – pritaikėme neigiamą palūkanų normą nuolatinei indėlių galimybei. Ar galime padaryti daugiau? Žinoma. Europos Centrinio Banko valdančioji taryba vienu balsu pareiškė esanti įsipareigojusi naudoti kitus nekonvencinius įrankius, jei situacija blogėtų.
Tačiau svarbu, ką galime padaryti, kad grąžintume pasitikėjimą. O atsakymas – naudoti įvairių strategijų kombinaciją. Vien tik monetarinė politika sukuria būtinas, bet nepakankamas sąlygas atkurti pasitikėjimą ir išbristi iš krizės. Reikalinga ir tinkama fiskalinė politika, tinkamos struktūrinės reformos.
- Skolos krizė Europoje smarkiai sumažino šalių konkurencingumą. Ar galėtumėte pateikti pavyzdžių, įrodančių, kad ši situacija keičiasi?
- Reikia nesileisti, kad užvaldytų pesimizmas. Matėme tikro progreso rimtai sukrėstose šalyse. Šios šalys įvykdė daug biudžeto ir struktūrinių reformų, įdarbinimas ir augimas po truputį grįžta. Tai geras teigiamus rezultatus duodančių veiksmų pavyzdys. Iš tokių pavyzdžių turime mokytis, kaip ir iš Baltijos šalių, kurioms per kelerius metus pavyko stabilizuoti savo ekonomikas po rimto nuosmukio.
- Euro įvedimas, žinoma, yra priežastis, dėl kurios čia atvykote, tačiau galbūt galėtumėte patarti, kaip tokiai mažai ir atvirai ekonomikai tvariai egzistuoti po šio svarbaus pokyčio?
- Pirmiausiai leiskite man pasveikinti Lietuvą dėl itin didelio progreso per pastaruosius kelerius metus. Sugebėjote stabilizuoti ekonomiką ir konsoliduoti fiskalinę politiką vadinamuoju augimui palankiu būdu. Padarėte tai greitai, teisingai ir svarbiausia palaikomi visuomenės. Nenoriu to vadinti pamoka, nes nemėgstu kam nors dalyti pamokų, tačiau tai galinga žinia visiems kitiems euro zonos nariams.
Žinoma, turite iššūkių ateičiai. Jūsų šalyje egzistuoja didžiulė šešėlinė ekonomika, turite tuo susirūpinti, turite kovoti su vengiančiais mokesčių. Gali tekti reformuoti darbo rinką ir pensijų sistemą, tačiau įrodėte, kad praeityje sugebėjote susidoroti ir su daug didesniais iššūkiais.
