Tačiau atnaujinti parkai, bendruomenių namai ar perdengtas bažnyčios stogas savivaldybių „buhalterijos knygose“ reikškia ne ką kitą, bet dar vieną skolą. Įgyvendinant investicinius ES projektus, greta ES paramos jos turi atriekti riekę ir iš savo biudžeto, - 15 proc. projekto vertės. Kadangi apyvartinių lėšų joms trūksta, juos nuolat skolinasi pinigų tiems projektams finansuoti.
Užtat dabar apie pusę savivaldos skolų sudaro „europiniai“ pinigai, - bendra savivaldybių skola viršija 5 mlrd. litų, iš kurių 400 mln. litų – tai pradelsti įsiskolinimai verslui.
Sukrapšto tik algoms
„Situacija – bloga, laimei, ne visose savivaldybėse. Tačiau vienos jos iš skolų neišsikapstys. Joms turi padėti valstybė, jei to nebus, nebus ir investicijų.
Nes daugumos savivaldybių biudžetai yra tokie, kad jos vos įstengia sumokėti algas mokytojams, gydytojams ir atsiskaityti su komunalininkais. Tad jokių investicijų, nepasiskolinę pinigų, jos negali daryti.
Bet kaip išsižadėti projektų, jei tereikia prisidėti 15 proc.? Juk nusigręžti nuo ES paramos, esant tokioms finansavimo sąlygoms, būtų nusikaltimas. Ateityje tokios paramos apskritai nebeliks. Būtina skolintis“, - sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Jo teigimu, Druskininkų savivaldybės skola šiuo metu siekia apie 30 mln. litų. „Mes galėtume parduoti „Vandens parko“ akcijas ir padengti visas skolas. Bet ar tai – išeitis? Juoba dabar, prieš savivaldos rinkimus?“, - svarstė R.Malinauskas.
Tačiau dauguma savivaldybių nė nebeturi ką privatizuoti, kad galėtų atsiskaityti su skolintojais. Jas maitina tik nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai ir dalis gyventojų pajamų mokesčio. „Savivaldybių rankos yra surištos. Jos negali suteikti lengvatų, kurios paskatintų verslą apsispręsti, - paskatinti jo investicijas.
Kaip atsikratyti skolų, viskas priklausys ir nuo finansinės valstybės padėties. Jei ji nesurinks mokesčių ar tai darys prastai, visi gyvensime ne taip, kaip norėtųsi.
Savivaldybės juk nėra verslo subjektai – nespausdina pinigų. Jei jos negalės skolintis, liks nė nepradėti projektai, kuriuos vertėtų įgyvendinti naujuoju ES finansiniu laikotarpiu“, - kalbėjo R.Malinauskas.
Pasak mero, investicijų, pasitelkus ES paramą, savivaldai verkiant reikia kultūrai, aplinkosaugai, vandentvarkai, kaimo vietovių infrastruktūrai, socialiniam būstui, pastatų energijos sąnaudoms mažinti.
Skolos viską sugriaus?
Naujasis - 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpis gali būti paskutinis, kai Lietuvą dar pasieks santykinai didelės išmokos. Mūsų šalis artėja prie vadinamosios sanglaudos ribos, kai ES narei, kaip pakankamai išsivysčiusiai, gali būti gerokai mažinama parama.
Naujuoju laikotarpiu Lietuvai yra numatyta iš ES struktūrinių ir investicinių fondų skirti 8,351 mlrd. eurų ekonomikos augimui skatinti, darbo vietoms kurti, kaimo plėtrai ir žuvininkystei. Ši parama yra vienas svarbiausių šalies regioninės plėtros finansavimo šaltinių.
Be savivaldybių pagalbos europiniai pinigai nepasiektų regionų. Tačiau esama tvarka ir augantys įsiskolinimai savivaldybėms trukdo kurti ir įgyvendinti ES finansuojamus projektus.
Esama biudžeto sudarymo tvarka savivaldybes verste verčia visą dėmesį sutelkti į tai, kaip išspręsti biudžeto deficito klausimą, - kur gauti pinigų, kurių trūksta net savarankiškoms funkcijoms vykdyti ir kaip padengti pradelstus įsiskolinimus?
Lietuvos savivaldybių asociacija kala vinį, nuolat aiškindama, kad savivaldai perjungti „skylių kamšymo“ režimą į ilgalaikį, nuoseklų regiono plėtojimą padėtų didesnis finansinis savarankiškumas.
Matydamos, kad investicijų skatinimas grįžta realiomis mokestinėmis pajamomis (t. y. savivaldybių planuojamų savarankiškų pajamų augimas lieka pačioms savivaldybėms), vietos savivalda būtų daug labiau motyvuota skatinti verslumą, investicijas ir kurti naujas darbo vietas.
Ekonomika auga? Kur?
Spartaus šalies ekonomikos augimo dauguma savivaldybių nejaučia, – jų biudžetas – lyg rėtis.
Pinigus, - visą gyventojų pajamų mokesčio prieaugį – pasiima valstybės biudžetas, n ors iki sunkmečio juo pasidalindavo.
Pavyzdžiui, 2013-aisiais, palyginti su 2012 m., šios įplaukos išaugo 25 proc., bet savivaldybės jį matė kaip savo ausis.
Be to, savivaldybėms paliekama mažiau surinkto gyventojų pajamų mokesčio nei buvo prieš krizę, ir tų lėšų neužtenka savarankiškoms funkcijoms vykdyti.
Seimo svarstomos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisos situacijos iš esmės nepakeis – realų pajamų augimą pajus tik 14 iš 60 savivaldybių.
