Jo teigimu, jei kitąmet naftos kaina suksis apie 80 JAV dolerių už barelį, Rusijos ekonomika smuktelės 2 proc. Bet jei naftos kaina liks maždaug tokia, kaip dabar, - apie 60 JAV dolerių už barelį, tuomet BVP susitrauks 4 proc. ar dar smarkiau. Rusai pamažu mokosi ir ekonomikos terminus. Prekės brangsta ne dienomis, bet valandomis? Ekonomistai tai įvardija savais žodžiais, - 2015-aisiais infliacija pasieks 12-15 proc.
„Kitąmet Rusijoje infliacija bus dviženklė“, - nesuabejojo buvęs finansų ministras. Anot A.Kudrino, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfaks“, 2015-aisiais importas Rusijoje susitrauks kone perpus – daugiau nei 40 proc.
Tyla prieš audrą
Rublio kursas, kaip kad prognozuoja A.Kudrinas, stabilizuosis pirmąjį 2015-ųjų ketvirtį. Tam įtakos turės ir sumenkęs importas, ir sumažėjusi valiutos paklausa.
„Prekybos balansas bus teigiamas, o valiutos poreikis, sumažėjus importui, taip pat sumažės.
Man atrodo, kad pirmajame ketvirtyje rublio kursas stabilizuosis, galbūt rublis net šiek tiek sustiprės, jeigu tik naftos kaina nebesikeis“, - sakė A.Kudrinas. Jo nuomone, tam, kad rublio kursas nebesiūbuotų svarstyklėse, reikia šiek tiek laiko - poros trijų mėnesių ir palankių aplinkybių.
Tuo, kad rublis 2015-ųjų pradžioje sustiprės, neabejoja ir dabartinis Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas.
Pasak A.Kudrino, laikina rublio devalvacijos priežastis – kritusi naftos kaina: „Tai juk galima pamatyti plika akimi. Nuvertėjo ir kitų šalių valiuta, - tų, kurių ekonomika priklauso nuo naftos kainų“.
Vakarų sankcijų įtaką rublio kursui ekonomistai vertina skirtingai, - nuo 25 proc. iki 35-40 proc.
Anot finansų eksministro, maždaug 5-10 procentinių punktų rublio vertę, beje, kaip ir kitos valiutos, sumenkino sustiprėjęs JAV doleris. Visi kiti veiksniai, smogę rublio vertei į paširdžius, yra siejami su „rizika, lūkesčiais, baimėmis“.
Pasak A.Kudrino, rublio vertės nedidina ir rinkos dalyvių abejonės tuo, kad vyriausybei pavyks pagerinti investicijų aplinką ir paskatinti ekonomikos augimą.
Bijo Rusijos
Eksministras netiki ir tuo, kad kapitalo amnestija paskatins masinį jo grąžinimą į Rusiją, kurioje smarkiau nei bet kada yra pakirstas pasitikėjimas investicinė aplinka bei valdžios veiksmais.
„Verslininkai šiuo metu bijo Rusijos. Rusiška investicinė aplinka jiems – ne prie širdies. Dėl to pastaruoju metu buvo tik dar labiau sustiprėjęs kapitalo nutekėjimas. Nemanau, kad valdžiai pamojus pirštu dabar kas nors puls sugrąžinti jo atgal, į Rusiją“, - kalbėjo A.Kudrinas.
Be to, savo vaidmenis prastokai atliko ir Rusijos centrinis bankas, sužaidęs naftos kompanijos „Rosneft“ korta. Rusijos rublio kursą žemyn spūstelėjo ne tik atpigusi nafta, bet ir šalies centrinio banko netiesioginis „Rosneft“ finansavimas.
Kaip ir dauguma kitų Rusijos kompanijų, „Rosneft“ yra atskirta nuo finansavimo Vakaruose. Tad vidaus rinkoje ji išplatino 6 ir 10 metų trukmės obligacijų, kurių vertė sukasi apie 652 mlrd. rublių (apie 8,8 mlrd. eurų).
Rusijos centrinis bankas pripažino šias obligacijas kaip užstatą per vykusį paskolų aukcioną, - paskolinusieji „Rosneft“ įgavo priėjimą prie pigių centrinio banko paskolų.
„Jei bankas būtų ėmęsis „minkštos pinigų politikos“, rinka nebūtų taip smarkiai išgąsdinta. Tokie jo veiksmai rinkoje tik sukėlė naują ažiotažą“, - sakė A.Kudrinas, vertindamas rekordinį 652 mlrd. rublių vertės obligacijų išplatinimą. Blogai ir partneriams
Pasak A.Kudrino, ekonominė krizė apsunkino ir Muitų sąjungos veiklą, - sumenkino rublio pozicijas ir tarpusavyje prekiaujančiose valstybėse -partnerėse.
„Rublio kurso problemos kelia didelę sumaištį, nes tai keičia ir prekių srautus, ir menkina jų importą Rusiją, - sakė A.Kudrinas. - Nekalbu apie sankcijas, kurios apskritai privertė apriboti prekių, gabenamų į Rusiją per Baltarusija ar Kazachstaną srautą ir sustiprinti jų kontrolę. Visa tai sumenkino Muitų sąjungos prekybines pozicijas ir pakurstė „prekių karus“, pirmiausia, su Baltarusija, per kurios teritoriją prekės tranzitu gabenamos į Rusiją“.
A.Kudrinas priminė apie tai, kad su Rusija prekiaujanti Baltarusija apskritai norėtų, jog tarpusavyje būtų atsiskaitoma JAV doleriais.
„Rusija su Baltarusija kone už visas prekes atsiskaitydavo rubliais. Būta kalbų, kad Baltarusija praranda dalį pinigų, konvertuodama rublius į savo nacionalinę valiutą. Todėl buvo sutarta, kad abipusė prekyba gali vykti atsiskaitant rubliais, - rublis buvo „normali“ abiejų šių valstybių valiuta.
Dabar viskas griūna. Rublio, kuriuo atsiskaitoma su prekybos partneriais, pozicijos nusilpo. Ir nesvarbu, kas tie prekybos partneriai, - Baltarusija, Kazachstanas ar, galų gale, Kinija. Visiems blogai“, - sakė A.Kudrinas.
Laikas persigalvoti
Finansų eksministro teigimu, Rusijos rublio kursui ir toliau didžiausios įtakos turės du veiksniai, - naftos kainos ir Vakarų sankcijos
Jo teigimu, bet kokios antikrizinės priemonės liks bevertės, jei Rusija nepagerins santykių su Vakarais ir nesiims priemonių Ukrainos krizei sureguliuoti.
„Šiuo metu svarbiausia, kad Rusija sureguliuotų savo santykius su dalykiniais parteriais, pirmiausia – Europoje, JAV, o po to - ir kituose žemynuose.
Nes besitęsiantis konfliktas gresia dar stipresnėmis sankcijomis, pirmiausia – finansinėmis. Tai sumenkintų bet kokias priemones, kokių tik griebsis Rusija savo ekonominei krizei įveikti“, - sakė A.Kudrinas.
Dovanos – ne mieliausios
Ateinančiais metais, anot eksministro, Rusijos laukia rimti išbandymai.
„Rusija Naujiesiems metams dovanų gaus sumažintą skolinimosi reitingą.
Ją slegia milžiniški įsipareigojimai, sukaupti ir doleriais, ir rubliais. Jei tik ekonomika bus paralyžiuota ir nebepavyks laiku atsiskaityti už paskolas, pamatysime ne vienos vidutinės ar didelės įmonės griūtį. Tikiuosi, kad tai nepalies bankų“, - pratarė A.Kudrinas.
Jis įsitikinęs, kad pablogėjusi Rusijos ekonominė situacija pakurstys masinių protestų ugnį, bet vargu ar sukels politinę krizę.
