Jo teigimu, Lietuvos ekonomika šiemet augs lėčiau, bet gyventojų perkamoji galia didės.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet dėl prastesnės eksportuotojų padėties šalies BVP augs 2 procentus. Anksčiau prognozuota, kad augimas sudarys 2,7 proc. Numatoma, kad kitąmet ūkio plėtra paspartės iki 3,4 proc.(ankstesnės prognozės – 3,5 proc.).
Eksportuojantiems į Rytus – nelengva
„Lietuvos ekonominė padangė nėra vienareikšmė. Verslas, dirbantis vidaus rinkoje, Vakarų ir Rytų kryptimis, susiduria skirtingo pabūdžio iššūkiais. Pasaulio ekonomika augimas prognozuojamas mažesnis, ji vystosi netolygiai – vieniems regionams sekasi geriau, kitiems praščiau. Tarkim, besiformuojančių rinkų, Kinijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos augimo tempas jau kurį laiką lėtėja, JAV, kitų vakarų partnerių ekonomikos plėtra yra pakankamai tvari, o euro zona – mūsų pagrindinė prekybos partnerė – pamažu atsigauna, sprendžia savo problemas ir jos augimo perspektyvos yra gerėjančios“, – sakė Lietuvos banko atstovas.
Tuo tarpu eksportuotojai Rytų kryptimi išgyvena ne pačius lengviausius laikus. Praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia jiems buvo tikrai nelengva. Viena priežaščių - geopolitinė įtampa, kuri buvo apslopusi, vėl stiprėja.
„Negana to, pati Rusijos rinka susiduria su reikšmingais sunkumais. Tai veikia tiek ir mūsų, tiek ir kitų šalių gamintojus ir paslaugų sektorių“, – tvirtino Lietuvos banko atstovas.
Kiek kitokia padėtis, G.Šimkaus žodžiais, to verslo, kuris dirba Vakarų kryptimi. Ten jau stebimi atsigavimo ženklai.
Vidaus rinkoje – geri ženklai
„Visai neblogos naujienos dirbantiems vidaus rinkoje, t.y. toms veiklos, kurios orientuotos į vidaus rinką. Didėja užimtumas, pastebime mažėjantį nedarbą, kylantį darbo užmokestį. Vartotojas kainos neauga, bendras kainų lygis šiuo metu netgi yra mažėjantis. Visa tai lemia, kad vidaus paklausa yra pagrindinis žemės ūkio variklis“, – teigė G.Šimkus.
Rusijos laukia sunkūs metai
Pasak Lietuvos banko atstovo, Lietuvai svarbi Rusijos rinka ženkliai veikia mūsų eksporto sektorių, nes eksportas į Rusiją sudaro apie penktadalį viso šalies eksporto. Didžioji jo dalis yra reeksportas, t.y. kai prekės, pagamintos ne Lietuvoje, parduodamos į Rusiją.
„Skirtingai, nei anksčiau, kai mes daugiausia kalbėjome apie Rusijos sankcijas, jų poveikį mūsų šalies gamintojams, šiuo metu mes manome, kad visos Rusijos ekonomikos nuosmukis mūsų šalį labiausiai veikiantis dalykas. Rusijos ekonomika traukiasi, visi sutaria, kad augimas toje šalyje šiemet, o greičiausiai – ir kitais metais bus neigiamas“, – teigė G.Šimkus.
Anot jo, investicijos į Rusijos ekonomiką jau mažėja pastaruosius keletą metų, tai reiškia, kad ekonomikos augimo potencialas kuriamas silpnai. krenta ne tik investicijos, bet ir vartojimas – mažiau įperkamos importo prekės.
Naujos rinkos nekompensavo praradimų
Pirmąjį ketvirtį Lietuvos eksportas į Rusiją krito ketvirtadalį ir taip paskui save nusitempė žemyn šalies eksporto rodiklius.
Ką labiausiai tai paveikė?
Transportas yra viena iš tų mūsų ūkio sektorių, kurį labiausiai veikia tai, kas vyksta Rusijoje. Tai paveikė ir didmeninę prekybą, sandėliavimą.
Transporto sektorius sukuria apie dešimtadalį Lietuvos BVP, jame dirba daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, arba 8 proc. šalies darbo jėgos. Su Rusija susijusios paslaugos apiema apie 14 proc. visų transporto sektoriaus teikiamų paslaugų.
G.Šimkus atkreipė dėmesį, kad praradimai Rusijos rinkoje nėra pakankamai gerai kompensuojami naujais atradimais kitose rinkose.
„Taip, yra atrasta naujų rinkų, padidėjo eksportas į JAV, Artimųjų Rytų šalis, kitas tačiau tai nepakankamai kompensavo praradimus“, – sakė G. Šimkus.
Euro zona atsigauna
Tuo tarpu situacija euro zonoje, į kurią keliauja trečdalis Lietuvos eksporto, banko atstovo teigimu, yra gerėjanti: gerėja skolinimosi sąlygos, auga vartojimas, daugėja investicijų, didėja lūkesčiai.
Geroji žinia, kad didžioji eksporto į euro zoną dalis yra lietuviškos kilmės prekės ir paslaugos, kurios sukuria daugiau pridėtinės vertės nei reeksportas.
„Svarbiausias Lietuvos ūkio variklis – vidaus paklausa. Yra procesų grandinė, kurią šiuo metu stebime ekonomikoje. Svarbiausias dalykas, kad auga investicijos į statybų ir sektorių ir infrastruktūrą, elektros pramonę, todėl atitinkamai aplink šiuos sektorius sukasi paslaugos ir tai skatina ekonomikos aktyvumą“, – sakė G.Šimkus.
Kainos mažėja, darbo užmokestis auga
Pasak bankininko, iš to atsiranda mažėjantis nedarbas, užimtumas, kinta darbo užmokestis – realios gyventojų pajamos didėja.
„Pastaruoju metu kainų kaita palanki vartotojams, o jos ir toliau mažėja. Tai susiję su naftos kainų tendencijomis rinkoje, tačiau – ne tik. Iš dalies tai lėmė konkurenciniai karai mažmeninės prekybos tinkluose, kiti faktoriai. Teisa, paslaugų kainos šiek tiek didėjo“, – sakė G.Šimkus.
Jo žodžiais, ateityje kainų augimo neturėtume tikėtis. Infliacija euro zonoje, į kurią mes importuojame, bus palanki Lietuvai.
„Tikimės neigiamos infliacijos šiemet, o kitamet kainos ūgtels 0,6 proc. – tai nedidelis infliacijos lygis. Lietuvos banko duomenimis, realiosios pajamos nuo auga sparčiau nei kainų lygis. Gan palanki situacija darbo rinkoje, kuri lemia darbo užmokesčio kilimą. Prognozuojama, kad kitamet jis augs 4,9 proc. Aktyvumas darbo rinkoje padidės, užimtumas didės, o nedarbo rodikliai mažės“, – į teigiamus šalies ekonomikos aspektus dėmesį atkreipė Lietuvos banko atstovas.
Ekonominė ekvilibristika
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio, vartojimą ir išlaidas lemia lūkesčiai dėl ateities, o investicijas – pespektyvos, kurios žadėtų, kad investicijos atsipirks.
„Investicijas neigiamai veikia visi didieji neapibrėžtumai, kurie susiję su geopolitine situacija ar su paklausos perspektyvomis. Pastaruoju metu pasirodė net kelios studijos, kuriose stebimasi vangiu investicijų augimu regionuose, o ypač Europos Sąjungoje. Nereikėtų tuo stebėtis, nes investuoti tokiu metu yra labai rizikinga. Tai ypač jaučia Ukraina, kadangi investuotojai nežino, kokie galimi geopolitiniai scenarijai. Lietuvą tai gal mažiau veikia, tačiau esame tarp Rytų ir Vakarų, todėl esame priversti imtis ekonominės ekvilibristikos“,- sakė R. Kuodis.
