Postūmį smukimui davė juanio devalvavimas, kurį netikėtai atliko Kinijos Liaudies bankas rugpjūčio 11 dieną. Nuo to laiko akcijos, kuriomis prekiaujama pasaulio biržose, prarado daugiau kaip 3,3 trilijono dolerių savo vertės.
Penktadienį, rugpjūčio 21dieną, Amerikos vertybinių popierių indeksai „Dow Jones Industrial Average“ ir „S&P 500“ nukrito po 3 procentus, o technologinis „Nasdaq“ indeksas „nusėdo“ 3,5 procento. Amerikos fondų rinkos vadinamasis baimės indeksas („VIX“) per dieną pašoko 46 procentais. Šis rodiklis atspindi investuotojų lūkesčius dėl „S&P 500“ dinamikos per ateinančias 30 dienų. Dabartinė „VIX“ reikšmė yra maksimali nuo 2011 metų.
Po dviejų dienų, rugpjūčio 23 dieną, nukentėjo Artimųjų Rytų rinkos, kurios dirba sekmadieniais. Padėtį šiame regione geriausiai apibūdinantis Saudo Arabijos vertybinių popierių biržos (Tadawul) indeksas nukrito beveik 7 procentais.
Ko tikėtis
„RBK“ apklausti ekspertai prognozuoja, kad pradėjus prekybą pirmadienį, rugpjūčio 24 dieną, doleris gali pašokti iki 70-75 rublių (uždarant biržą penktadienį jis kainavo 69 rublius), o euras – iki 80-85 rublių (kainavo 79 rublius).
Doleris stiprės ne tik rublio atžvilgiu: investuotojai investuos į jį kaip į saugiausią turtą. Investuotojai greičiausiai pirmadienį ir toliau pardavinės besivystančių rinkų bendrovių akcijas, tarp jų – Rusijos. Praeitą penktadienį Rusijos bendrovių „Vympelkom“ ir „MTS“ akcijos JAV vertybinių popierių biržose krito atitinkamai 10,3 ir 7,4 procento – daugiau, nei Rusijoje nukrito RTS indeksas (akcijų indeksas, pagrindinis Rusijos akcijų rinkos rodiklis – Red.) (4,2 proc.), kur prekyba baigėsi anksčiau.
Dabartinį šoką sukėlė būgštavimai, kad sulėtės didelių besivystančių ekonomikų – Kinijos, Brazilijos, Rusijos ir Turkijos – augimas, rašo savo skiltyje portale „Bloomberg“ bendrovės „Allianz“ patarėjas Mohamedas El-Erianas. Tai reiškia, kad atsigavimas priklausys nuo to, kaip sėkmingai šioms ekonomikoms pavyks stabilizuoti padėtį, visų pirma – nuo Kinijos vyriausybės įsikišimo sėkmingumo siekiant sustabdyti KLR fondų rinkos smukimą, pažymi jis.
Nepaisant nerimą keliančių naujienų iš biržų, analitikai linkę manyti, kad JAV ir Europos rinkos vidutinės trukmės perspektyvoje nukentės mažiau. Turtingosios šalys išlošia dėl pigių energijos išteklių. JAV ekonomika pakilime – „Wall Street Journal“ tikisi, kad pakoreguotas BVP augimo antrąjį ketvirtį rodiklis bus 3,3 procento. O Europoje ir toliau veikia „kiekybinio sušvelninimo“ programa, kurią pradėjo vykdyti Europos Centrinis Bankas šių metų pradžioje. Be to, Europos gamintojai išlošia dėl atpigusio euro.
Parengė Leonas Grybauskas
