Kas laukia Rusijos šiais metais? Ekonomistų ir valdžios atstovų nuomonės – kaip reta skirtingos.
Vyriausybė paskelbė, kad 2016 metais šalies ūkis augs 0,7 proc. (pernai smuko 4 proc.), infliacija tesieks 6,4 proc. (pernai – 13 proc.), doleris vidutiniškai kainuos 63,3 rublio (dabar – 73,3).
„Ar tuo tikite? Aš taip pat ne. Jokio augimo 2016 metais nebus. Mažesnės infliacijos – irgi. Juk tam nėra nė vienos priežasties.
Naftos kainos išlieka žemos, sankcijos ir embargai tebegalioja, o apie struktūrines reformas tik kalbama“, – tvirtino vienas žinomiausių Rusijos ekspertų – Aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Igoris Nikolajevas.
Skurdas rodo dantis
Tačiau ne viskas taip blogai. Bet jau prasidėję metai gali būti pusėtini. Mat Finansų ministerija tebeturi nemenką „pagalvę“ – apie 60 mlrd. JAV dolerių (dabartiniu kursu – 55,86 mlrd. eurų) Rezerviniame fonde ir 70 mlrd. dolerių (65,16 mlrd. eurų) Nacionalinės gerovės fonde.
Tačiau manoma, kad bent Rezervinis fondas gali būti ištuštintas jau šįmet. O kas toliau?
Rusijos statistikos tarnybos duomenimis, nuo 2015-ųjų sausio iki spalio šalyje buvo 20,3 mln. skurstančių žmonių. Tuo pat metu 2014-aisiais – 18 mln.
Todėl leidinio „Kommersant“ apklausti ekonomikos specialistai spėjo, kad šįmet skurdo lygis Rusijoje bus didžiausias per pastaruosius 11 metų.
Lieka kaupti dolerius
Maskvoje ar Sankt Peterburge tai plika akimi ne visuomet pamatysi, tačiau provincijoje verslas jau akivaizdžiai merdi.
Antai Sverdlovsko banko „Severnaja kazna“ įkūrėjas Vladimiras Frolovas įspėjo, kad šiuos metus Rusija įveiks šliauždama keliais, tačiau 2017-aisiais, kai bus išnaudotos visos atsargos, nebebus net kuo kelnių lopyti.
„Ekonomika stringa. Verslininkams tenka karpyti išlaidas, neplėsti veiklos, jei tam reikia investicijų. Mat skolintis dabar niekas nedrįsta“, – pasakojo bankininkas.
Ką lieka daryti? Pasak „Severnaja kazna“ šeimininko, jei tik įmanoma, būtina kaupti pinigus dar sunkesniam laikotarpiui. Geriausia – grynaisiais JAV doleriais.
„Nebloga išeitis turėti verslą kur nors užsienyje. Tai vis šiokia tokia parama krizės metu. Ar bent laikyti santaupas toliau nuo mylimos tėvynės“, – patarė bankininkas.
Verslo kryptis – užsienis
Uralo regione ne vieną įmonę turintis verslininkas Aleksejus Glazyrinas teigė pastebėjęs, kad pastaruoju metu verslo žmonės traukiasi į savotišką vidinę emigraciją.
„Kas pradėjo mokytis šokti, kas maratonus bėgioti, kai kurie randa išvis egzotiškų pomėgių“, – apie verslininkų norą pabėgti nuo niūrios realybės pasakojo A.Glazyrinas.
Tačiau ir tikroji emigracija – akivaizdi. Anksčiau pasiturintys verslininkai stengėsi į užsienį išsiųsti šeimas, o dabar vis dažniau kraunasi lagaminus ir patys.
Būtent dėl to tiesiog akyse tuštėja įžymioji Rubliovka: Pamaskvyje esančiame prestižiniame kvartale namai jau nebepardavinėjami, nes mažai kas nori juos įsigyti, o tik išnuomojami.
„Ar daug mano pažįstamų emigravo? 2015 metais – keletas. Nebūtina pernelyg skubėti, kai vaikai jau užsienyje, o kišenėje – kitos šalies pasas.
Tačiau blogiausia, kad išvažiuoja bent kiek geresni specialistai. Negrįžtamai – ne vienas mano bičiulis jau tapo JAV, Vokietijos arba Italijos piliečiu“, – pasakojo A.Glazyrinas.
Atsigavimą regi jau kitais metais
Pasaulio banko (PB) ataskaitoje vakar paskelbta prognozė, kad šįmet Rusijos ūkis smuks 0,7 proc., nors dar prieš pusmetį buvo manoma, jog jis susitrauks vos 0,5 proc.
PB ekspertų nuomone, jau 2017-aisiais Rusijos ekonomika turėtų pakilti 1,3 proc., o dar po metų – 1,5 proc.
Nekokius 2016-uosius PB žada ir visam pasauliui: manoma, kad planetos ekonomika kils ne 3,3 proc., kaip prognozuota 2015-ųjų birželį, o tik 2,9 proc.
