Dėl 2008-aisiais pasaulį užklupusio finansinio sunkmečio visi kaltino Ameriką, nes krizė kilo būtent ten. Europa buvo laikoma saugia užuovėja.
Tačiau dabar viskas pasikeitė. Amerikos ekonomika taip sustiprėjo, kad įtakingiausia pasaulio moterimi kartais vadinama JAV centrinio banko vadovė Janet Yellen rimtai svarsto galimybę padidinti bazines palūkanas.
Šią savaitę jos liko nepakeistos (0,25–0,5 proc.), tačiau banko vadovai paskelbė, kad iki metų pabaigos bazinės palūkanos sieks 0,9 proc.
Euro zonoje tarpbankinės palūkanos visai neseniai tapo nulinės, o tai liudija, kad ekonomika sunkiai atsigauna.
Greitai atsikratė skolų
Po 2008-ųjų JAV atvirai pradėjo kuopti bankų sektorių. Per keletą metų pavyko nurašyti tiek daug paskolų, kad bendrovių ir privačių asmenų įsiskolinimo lygis tapo toks pat kaip 2003 metais.
O euro zonos šalyse šiuo atžvilgiu mažai kas pasikeitė: privačių asmenų skolų lygis beveik toks pat aukštas, kaip 2008-aisiais.
Pasak Spiegel.de apžvalgininko Henriko Müllerio, JAV priežiūros tarnybos vertė bankus greitai nurašyti abejotinus kreditus ir įlieti papildomo kapitalo. Šimtai finansų institucijų buvo uždaryta.
O daugelyje euro zonos šalių bankų sektoriaus valymo darbai vyko pernelyg vangiai. Pasilikę daug abejotinų paskolų bankai išsilaikė, bet nebegalėjo atlikti savo priedermės – finansuoti ekonomikos.
Skirtumai – akivaizdūs
Pinigų bei finansinės politikos klausimai JAV buvo sprendžiami greičiau ir ryžtingiau nei Europoje. Tenykštis centrinis bankas spaudė palūkanas nulio link ir nesivaržydamas supirkinėjo vertybinius popierius naudodamasis kiekybinio skatinimo programa.
Euro zona buvo lėtesnė: Europos centrinis bankas (ECB) pirko iš rinkos vertybinius popierius, bet mažesnėmis porcijomis.
Tik 2015 metų kovą ECB vadovas Mario Draghi ir jo komanda pristatė didelę kiekybinio skatinimo programą, kuri du kartus buvo papildyta.
Kas geriau? Kol kas tikrai labiau sekasi Amerikai, kuriai pavyko iš naujo užvesti ekonomikos variklį. Bankai atvėrė erdvę investicijoms ir vartojimui finansuoti.
Vidaus rinka ėmė augti. Atsirado milijonai naujų darbo vietų.
Tuo metu daugelyje euro zonos šalių finansinio sektoriaus padėtis lieka įtempta, sunku gauti paskolų investicijoms, o nedarbas traukiasi labai lėtai.
Naujovės sklinda iš JAV
Anot H.Muellerio, įveikti finansų krizę JAV padėjo ir inovatyvumas. Kur pirmiausia ėmė tekėti elektra, masiškai važinėti automobiliai, o žmonės pradėjo naudotis kompiuteriais? Amerikoje.
Dabar iš JAV per pasaulį ritasi skaitmeninės revoliucijos bangos. Naujausios „Google“, „Apple“, „Amazon“ ar „Facebook“ technologijos atkeliauja būtent iš šios valstybės.
O Europos vėliavnešiu laikoma Vokietija daugiausia remiasi tradicine pramone. Jai puikiai sekasi, tačiau konkurentai alsuoja tiesiai į nugarą, ypač Kinija ir kitos besivystančios valstybės. („Spiegel.de“, ELTA, LR)
Auganti infliacija jau kelia grėsmę
Atsigaunantis JAV ūkis ir didėjantis vartojimas jau įsuko infliacijos smagratį. JAV centrinis bankas, kaip ir ECB, siekia, kad infliacijos lygio vidurkis būtų lygiai 2 proc.
Tačiau naujausi duomenys rodo, kad per 12 mėnesių iki vasario infliacijos lygis Jungtinėse Valstijose ūgtelėjo 2,3 proc. Tai yra didžiausias šio rodiklio augimas per daugiau kaip 12 pastarųjų mėnesių.
Manoma, kad dar spartesnis kainų augimas gali priversti palūkanų normas kelti agresyviau, o tokie žingsniai, anot J.Yellen, gali sukelti recesiją.
„Jeigu prieisime ribą, ties kuria Federalinis atsargų bankas bus priverstas staigiai kelti palūkanų normas, tai gali tapti itin destabilizuojančiu veiksniu“, – pareiškė bendrovės „Northern Trust“ ekonomistas Carlas Tannenbaumas.
