Kiek šis dar vienas teroristų išpuolis atsieis Belgijos sostinės transporto sistemai, oro bendrovėms ir draudikams, dar teks paskaičiuoti. Portalas „lenta.ru“ apžvelgia, kokias pasekmes nacionalinių valstybių ekonomikoms turėjo kiti plataus atgarsio visuomenėje sulaukę teroro aktai.
Paslėpta grėsmė
Eilinis teroristų išpuolis Belgijos sostinėje kovo 22 dieną kurį laiką paralyžiavo viešąjį transportą, pasėjo paniką ir privertė valdžios institucijas paskelbti aukščiausią teroro išpuolių grėsmės lygį. Keletą sprogdinimų savižudžiai įvykdė Briuselio oro uoste.
Tada teroristai surengė išpuolį metro, kur taip pat buvo susprogdinti savadarbiai sprogstamieji įtaisai. Pagal naujausią informaciją žuvo 34 žmonės, beveik šimtas penkiasdešimt buvo sužeisti. Po išpuolio Belgijos sostinėje žmonės sunerimo ir kaimyninėje Prancūzijoje: prezidentas François Hollande`as sušaukė neeilinį posėdį, šalies vidaus reikalų ministras pareiškė, kad pasiųs 1600 policininkų prie sienos ir į transporto infrastruktūros objektus.
Pasak Politinės informacijos centro generalinio direktoriaus Aleksejaus Muchino, tokį teroristinių grupuočių kovos su Europos institucijomis būdą nulėmė „kelių tūkstančių potencialių savižudžių ar sprogmenų gaminimo ir diversinės kovos specialistų“ prasiskverbimas į Europos Sąjungos teritoriją. Jie prisijungė prie ES teritorijoje jau gyvenančių koordinatorių, ir susidarė visa teroristų armija. Ir dabar pabandys paveikti Europos politikų sprendimus, keldami paniką ir chaosą, mano politologas.
A.Muchino nuomone, Europos šalys reaguos tradiciškai: apribos žmonių judėjimą, uždarys sienas, įves nepaprastosios padėties režimą, bet iš pagrindų pakeisti padėtį jau nebeįstengs.
„Europos specialiąsias tarnybas dezorientavo daugybė pabėgėlių, kuriems jos negali daryti jokio poveikio. Jei senosiose diasporose jie turėjo bent vieną kitą agentą, galintį padėti išaiškinti galimas grėsmes, tai dabar naujuose anklavuose teks vėl derinti šią sistemą, tam reikės laiko, o laiko jau nebėra“, – sako ekspertas.
Briuselio atsakas
Per pastarąjį dešimtmetį terorizmas tapo pasauliniu ekonominiu veiksniu, darančiu įtaką kompanijoms, pramonės šakoms, šalims ir net ištisiems regionams (prisiminkime grupuotę „Islamo valstybė“).
Lūžis įvyko 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją, kai teroristai surengė naujausių laikų istorijoje precedento neturintį išpuolį ekonomiškai stipriausioje pasaulio šalyje. Savižudžių sprogdintojų būrys užgrobė keturis lėktuvus, du lėktuvai Niujorke įsirėžė į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius, kurie užsidegė ir sugriuvo. Vienas laineris buvo nukreiptas į Pentagono pastatą netoli Vašingtono, ketvirtasis sudužo Pensilvanijoje. Savižudžiai sprogdintojai nužudė beveik tris tūkstančius žmonių.
Tarptautinis valiutos fondas 2001 metais tiesioginius nuostolius, patirtus per Rugsėjo 11-osios išpuolius, įvertino 21 mlrd. dolerių (vėliau tie nuostoliai įvertinti 55 mlrd. dolerių). Nuo tada teroristų aktyvumas ir jų veiklos mastas tik didėjo.
Australijoje įsikūrusio Ekonomikos ir taikos instituto (The Institute for Economics and Peace – IEP) atlikto tyrimo „Global Terrorism Index 2015 (GTI)“ duomenys rodo, kad 2014 metais nuo teroristų rankų žuvo 32,7 tūkst. žmonių, o tai yra didžiausias rodiklis per visą istoriją. Nuo 2000 metų jis išaugo dešimteriopai.
Daugiausia žmonių radikalios grupuotės nužudo Irake, Nigerijoje, Afganistane, Pakistane ir Sirijoje. Rusija užima 23-iąją vietą tarp Kinijos ir Izraelio, o nuo sprogimų metro ir oro uoste nukentėjusi Belgija – 82 vietą (beje, Lietuva yra įrašyta 124 vietoje, kuria dalijasi su dar 38 valstybėmis. – Red.). Belgijoje terorizmo grėsmės lygis yra vertinamas kaip vienas iš žemiausių pasaulyje. Iš viso 2014 metais, kaip rodo GTI, teroro išpuoliai buvo įvykdyti 93 šalyse. Jų skaičius kasmet auga, nors pavojingos terorizmo grėsmės požiūriu ir toliau pirmauja Artimųjų Rytų ir Afrikos šalys, kurių politinė padėtis yra nestabili.
Ne visi teroro aktai pareikalauja žmonių aukų, bet terorizmas plinta visame pasaulyje, ir netrukus nebus vietos, kur galima jaustis saugiai. Belgijos sostinėje praėjusios savaitės pabaigoje buvo sulaikytas teroro išpuolių Paryžiuje, įvykdytų praėjusių metų lapkritį, įtariamasis organizatorius. Specialiosios tarnybos likvidavo džihadistų grupelę iš penkių žmonių. Bet, kaip paaiškėjo, ne visą banditų pogrindį: po kelių dienų Briuselis, kuris buvo laikomas ramybės uostu, virto dar vienu karštu tašku teroristinio karo žemėlapyje.
Susprogdino milijardus
Po sprogimų Briuselio oro uoste oro transporto mazgo darbas laikinai buvo nutrauktas, žmonės evakuoti, aviakompanijos atšaukė skrydžius. Akivaizdu, kad finansinių nuostolių neišvengiamai patirs apgriautas oro uostas ir metro, taip pat vežėjai ir draudimo bendrovės (pastarosios dar turi apskaičiuoti išmokų sumas nukentėjusiesiems nuo teroro išpuolių kovo 22-ąją).
Tačiau netiesioginiai ekonominiai nuostoliai dėl tokių įvykių visada būna žymiai didesni.
Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų draudimo bendrovių nuostoliai po Rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke buvo įvertinti 40–50 milijardų dolerių, o visi nuostoliai, kuriuos patyrė verslininkai, įvertinus ir nuostolius dėl laikino skrydžių sustabdymo, – daugiau nei 120 milijardų dolerių. Dar apie septynis milijardus dolerių buvo išmokėta žuvusiųjų giminėms.
Oficialus žalos JAV ekonomikai įvertinimas, kurį padarė JAV prekybos departamentas – 80 mlrd. dolerių. Šios žinybos duomenimis, po Pasaulio prekybos centro bokštų dvynių sugriovimo ir lėktuvo smigimo į Pentagoną oro bendrovės beveik trečdaliu sumažino skrydžių skaičių, smarkiai sumažėjo keleivių srautai, mažmeniniai pardavimai krito dviem procentais, rekordiškai išaugo paraiškų bedarbio pašalpoms gauti skaičius – 50 tūkst. per mėnesį. Tokiu būdu bendra nuostolių suma viršijo tiesioginius nuostolius ne mažiau kaip keturis–šešis kartus, ir tai neskaičiuojant JAV papildomų išlaidų nacionaliniam saugumui užtikrinti, kurios siekė šimtus milijardų dolerių.
Pirmąjį smūgį po tokių didelio masto teroro aktų dažniausiai priima transporto sektorius, mažmeninės prekybos tinklai ir kompanijos, dirbančios laisvalaikio ir pramogų srityje.
Po teroro išpuolių Paryžiuje praėjusių metų lapkričio mėnesį – savižudžių sprogdinimų, šaudymo mieste ir įkaitų paėmimo teatre „Bataklan“ (129 žmonės žuvo, daugiau kaip 350 buvo sužeista) – buvo atšaukti visi masiniai renginiai mieste, tarp jų ir Kalėdų mugė Eliziejaus laukuose. Prekybos tinklai, barai ir restoranai, kino teatrai buvo uždaryti keletą dienų. Ir ne tik valdžios institucijų reikalavimu, bet ir savo iniciatyva. Taip padarė universalinės parduotuvės „Galeries Lafayette“, „Le Printemps“, „BHV Marais“, mažmeninės prekybos tinklai „Uniqlo“, „H & M“ ir kiti.
Teroro išpuolis keletą savaičių atbaidė turistus, atimdamas galimas pajamas ne tik iš Prancūzijos (kuri Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis 2014 metais tapo labiausiai lankoma šalimi pasaulyje – turistų srautas pasiekė 84 milijonus žmonių), bet ir apskritai iš Vakarų Europos.
Didžiausia pasaulyje pagal įplaukas oro bendrovė „Air France-KLM“ paskelbė apie pajamų sumažėjimą per mėnesį 70 mln. eurų dėl rezervuojamų bilietų skaičiaus sumažėjimo. Žemyn smigo ir kelionių agentūrų akcijų kainos. Kaip pranešė „Reuters“, investuotojai susigrąžino apie 2,5 mlrd. eurų, kurie buvo investuoti į didžiausių kelionių agentūrų, patenkančių į indeksą „STOXX 60 Travel & Leisure index“, akcijas. Šiek tiek atpigo ir prabangos prekių gamintojų akcijos – nemaža šių prekių dalis buvo parduodama turistams būtent Paryžiuje. Panašiai nutiko ir JAV 2001 metais.
Toks įprastas teroras
Teroro išpuoliams jautriausios yra nedidelės besivystančios šalys, kurių ekonomika silpna. Bendrovės „Finam“ analitikas Bogdanas Zvaričius prisimena, kad po teroro aktų Paryžiuje svarbiausias Prancūzijos finansinis indeksas CAC40 „nestipriai krito tik dvi dienas, po to akcijų kursas ėmė kilti“.
Europos finansų įstaigos prisitaiko prie terorizmo kaip neišvengiamo fakto. Kompanijos „BrokerKreditServis“ (BKS) vyriausiasis ekonomistas Vladimiras Tichomirovas pažymi, kad rinkos reakcija į teroro išpuolius tampa „gana ciniška“, o brokeriai „vaikosi pelno“.
„Pasaulis gyvena ne pirmus metus terorizmo grėsmių didėjimo sąlygomis, todėl finansų rinkos ir įstaigos su tuo jau susitaikė. Kai įvykdomas koks nors teroro aktas, pirmiausia reaguoja nacionalinės valiutos ir didelių kompanijų akcijos“, – sako jis. Tačiau šis poveikis yra trumpalaikis: kelios dienos ar net valandos. Po to akcijų kurso kritimas suteikia galimybių spekuliantams ir trumpalaikiams investuotojams, ir paklausa grįžta. Pasak jo, Briuselio įvykiai turės netiesioginį neigiamą poveikį euro kursui, taip pat oro bendrovių ir kelionių agentūrų finansams.
Parengė Leonas Grybauskas
