DNB analitikai kasmetinėje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje „Baltic Economic Outlook“ nurodo, kad šiemet Baltijos šalių ūkiams gali tekti absorbuoti Europos Sąjungos fragmentacijos grėsmes, susitaikyti su faktu, kad ES monetarinė politika praktiškai išeikvojo efektyvius įrankius rinkoms stimuliuoti, išmokti veikti sumažėjusių strateginių žaliavų kainų laikotarpiu, įveikti mažėjančią paklausą eksporto rinkose.
„Kiekviena šių grėsmių didina netvarumą, tačiau Baltijos šalys turi pakankamai potencialo tokio laipsnio riziką absorbuoti ūkiams išlaikant augimą. Be abejonės, 2016-ieji nebus šuoliuojančių Baltijos tigrų metai, anaiptol – manau, kad tokį stereotipinį įvaizdį apskritai reikėtų pamiršti. Tačiau ir 2-3 procentai atrodys labai gerai bendrame fone. Juolab, kad solidus, ramus augimas yra tvaresnis ir palankesnis apgalvotiems sprendimams priimti nei staigūs šuoliai, dažniausiai sukuriantys nepagrįstus lūkesčius“, – sakė DNB vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.
Lietuvoje augs vartojimas ir eksportas
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2015 metais augo 1,6 proc. – lėčiausiai nuo 2010-jų – tačiau šiemet Lietuvos ekonomika turėtų stiebtis 3 proc. Tokį pat augimą DNB analitikai Lietuvai prognozuoja ir kitąmet.
Kartu su greitesne plėtra galima tikėtis ir spartesnio kainų augimo – jei pernai vidutinės metinės infliacijos rodiklis buvo neigiamas (-0,7 proc.), tai šiemet tikimąsi 1 proc. infliacijos, o 2017-aisiais kainos turėtų augti 2 proc. Tiesa, situacija darbo rinkoje turėtų toliau gerėti – jei pernai nedarbo lygis siekė 9,1 proc., tai šiemet prognozuojamas 8, o 2017 metais 7 proc. nedarbas.
Tokių prognozių pagrindas – vidaus vartojimo potencialas. Didėjantys atlyginimai ir sumažėjusios energijos kainos didina vartojimui skirtų pajamų dalį, todėl Lietuvos namų ūkiai nė neketina mažinti pirkinių krepšelio.
Kaip rodo rinkos tyrimai, 2015-aisiais Lietuvos vartotojai sutaupytas lėšas skyrė kokybiškesnio maisto bei IT prekių įsigijimui. Telekomunikacijos įrangos pardavimo apimtys pernai padidėjo net 85 proc.
Nekilnojamojo turto rinkoje taip pat pastebima augančio aktyvumo ženklų, tačiau pernelyg optimistines kai kurių rinkų dalyvių prognozes DNB analitikai malšina nurodydami itin didelę naujos statybos objektų pasiūlą.
Eksportas, ilgai buvęs Lietuvos ekonomikos varikliu, pernai augo vos 1,2 proc. ir šiemet tikimasi gerokai spartesnio augimo. Pagrindinės eksporto partnerės, išskyrus Rusiją, demonstruoja plėtrą. Tikimybė, kad Rusija šiemet panaikins ES prekių embargą yra nedidelė, bet ir tokio žingsnio efektas būtų menkas dėl pačios Rusijos rinkos, šiuo metu esančios gilioje recesijoje.
Tiesa, net ir galėdama didinti eksporto apimtis Lietuvos pramonė bus priversta investuoti į gamybos plėtrą – šiemet pirmąjį ketvirtį šalies pramonė dirbo išnaudodama net 75 proc. savo pajėgumų. Kita vertus, investicijoms metas labai palankus – pinigai rinkoje šiuo metu itin pigūs ir tokie išliks dar kurį laiką.
Latvijos laukia ekonomikos augimo šuolis
Latvijos BVP 2015 metais augo 2,7 proc., šiemet kaimynės ekonomika vis dar spręs su Rusija susijusias problemas, todėl augimas bus kuklesnis – 2,5 proc., o 2017 metais Latvijos ūkis turėtų augti net 3,5 procento. Kartu su augimo šuoliuku prognozuojama ir 2,5 proc. siekianti metinė infliacija, tuo tarpu pernai ir šiemet šis rodiklis turėtų būti vienodas – 0,2 proc. Latvijos nedarbo lygs vis dar išlieka gana aukštas ir didelių pokyčių DNB analitikai neprognozuoja – šiemet nedarbas turėtų siekti 8,5, kitąmet – 8 proc.
Kaip ir Lietuvoje, Latvijos namų ūkiai disponuoja didesnėmis pinigų sumomis dėl sumažėjusių energijos kainų, todėl vidaus vartojimas išliks svarbiausiu augimo skatinimo faktoriumi. Daugiau pajamų ir pigūs kreditai paskatino nekilnojamojo turto rinkos atsigavimą, taip pat tikimąsi gerokai sparčiau augančių užsienio investicijų į komercinį NT Rygoje.
Kita vertus, sumažėjusios eksporto ir ypač tranzito galimybės toliau mažina galimybes subalansuoti Latvijos ūkį regionuose. Ir jei Rygoje bei centrinėje šalies dalyje situacija pakankamai gera, šalies pakraščiai ir Liepojos bei Ventspilio uostai šiuo metu išgyvena ne geriausias dienas.
Estijos sunkumai – laikini
Estijos ūkio augimas 2015 metais buvo lėtas – vos 1,1 proc., šiemet Estijos BVP turėtų augti 2 procentais, o 2017-aisiais – 2,7. Šiemet prognozuojama 1 proc. infliacija, o kitąmet tikimąsi 3 proc. siekiančio kainų augimo. Tuo tarpu darbo rinkoje prognozuojamas atvirkštinis procesas nei kaimyninėse šalyse – jei pernai nedarbo lygis Estijoje siekė 6,2 proc., tai šiemet šis rodiklis ūgtelės iki 6,5, o 2017 metais ir iki 7 proc.
Tokie pokyčiai siejami su ribotomis galimybėmis didinti gamybos apimtis į eksportą orientuotuose sektoriuose. Kita vertus, augantis nedarbas signalizuoja ir palankius struktūrinius pokyčius: vis daugiau gyventojų sugrįžtą į darbo rinką, nes darbo užmokestis auga greičiau nei socialinės išmokos.
Estija itin priklausoma nuo eksporto rinkų, todėl Rusijos embargas ir sumažėjusi paklausa Vakarų rinkose turėjo rimtų pasekmių šios šalies ūkio tvarumui. Prisidėjo ir sudėtinga situacija Suomijoje – antroje pagal dydį eksporto ir svarbiausioje Estijos importo rinkoje. Netikrumas eksporto rinkose pristabdė ir investicijas, todėl šiemet ir kitąmet daugiau vilčių siejama su vidaus vartojimo augimu.
Kita vertus, puiki Estijos fiskalinė disciplina, gebėjimas naudotis naujausiomis technologijomis ir pigus kapitalas leidžia tikėtis, kad sunkumai yra įveikiami ir laikini.
„Nors Estija kiek išsiskiria dėl savo ūkio struktūros, visų trijų šalių problemos ir džiaugsmai labai panašūs, todėl galima prognozuoti, kad jų keliai artimiausiu metu neišsiskirs. Nepaisant Rusijos faktoriaus svarbos, Baltijos šalys pasirodė pajėgios operatyviai perorientuoti savo ūkius ir problemas konvertuoti į naujas galimybes“, – konstatavo J.Rojaka.
