„Kol kas Baltijos šalyse viskas gerai. Mūsų ekonominis ciklas yra augimo etape, bet tai nereiškia, kad mes automatiškai kilsime aukštyn. Viskas priklausys nuo mūsų sprendimų“, – „Swedbank“ Ekonomikos forume kalbėjo ekonomistas.
Kas lems Baltijos šalių ekonomikų augimą arba nuosmukį?
Rusija. Neįmanoma kalbėti apie Baltijos šalis, nepaminint Rusijos. „Kenčiantys Rusijos verslai verčia kentėti ir mūsų rinką, mažėjantis Rusijos importas reiškia mažėjantį mūsų eksportą“, – teigė M.Kazaksas.
Padėtis čia gerėja – Rusija pasiekė dugną ir panašu, kad jos ekonomika ima stabilizuotis. Vis dėlto, M.Kazaks teigė, kad tokių santykių kaip prieš porą metų tikėtis neverta: „Mums svarbi ne Rusijos ekonominė, o Rusijos politinė krizė. Kol V.Putinas bus palaikomas, kol Rusija nepriims mūsų produkcijos, o Europos Sąjunga (ES) neatšauks sankcijų, situacijos stabilizavimosi ir ekonominių santykių augimo tikėtis nereikia...“
Tačiau tai nėra didelė problema – Baltijos šalys gana efektyviai perskirstė savo eksportą ir sugebėjo įsitvirtinti naujos eksporto rinkose, daugiausia ES.
Eksportas. Dažnai šnekama, kad Baltijos šalių ekonomiką „užkurti“ gali augantis vidaus vartojimas, bet M.Kazaksas įsitikinęs, kad protingiau skatinti eksportą: „Protingai augantis eksportas negali padaryti nuostolių, nes, reikalui esant, galima jį perorientuoti tarp rinkų ar paversti vidaus vartojimu. O štai vartojimas auga viena kryptimi – pasiekęs tam tikrą tašką jis nebeturi kur augti ir toliau gali tik mažėti.“
Investicijos. Ekonomisto teigimu, nors investicijos Baltijos šalyse auga, jos vis dar yra juokingai mažos. „Jei investuosime tiek pat, kiek dabar arba investicijų augumas bus nepakankamai greitas, apie ekonomikos augimą nėra ko kalbėti“, – sakė M.Kazaksas.
Jo teigimu, šiuo metu Baltijos šalys turi visas reikiamas sąlygas būti drąsiomis – mūsų augimas paskutiniu metu vyksta be kreditų, o su jų pagalba galima pasiekti kur kas daugiau. „Nereikia bijoti, iki kreditų burbulo mums dar labai labai toli“ – tikino ekonomistas.
Darbo rinka. Visose Baltijos šalyse mažėja nedarbas ir auga algos. Deja, tuo pačiu metu mažėja ir produktyvumas, o tai gali baigtis prastai, nes kai algų augimas pralenkia produktyvumo augimą, neišvengiamai lėtėja visa ekonomika.
„Darbdavys gali daugiau mokėti tik tuo atveju, jei darbuotojas sukuria daugiau. Kitu atveju kenčia jis, o ilguoju laikotarpiu ir pats darbuotojas bei visa ekonomika“, – pasakojo M.Kazaks.
Migracija. „Tai galbūt ne pats populiariausias, bet tikrai svarbus sprendimas“, – tikino ekonomistas. Visuomenės senėja visoje Europoje, tačiau Baltijos šalyse šis senėjimas kur kas spartesnis.
„Dėl to mums būtini jauni, kvalifikuoti žmonės. Pirmiausia tam, kad išgyventume, o taip pat, kad augtų ir mūsų ekonomika“, – sakė M.Kazaksas.
