„Tokio dopingo pasekmes jau matėme „Brexit““, – kalbėjo ekonomistas. Populizmas nėra naujas dalykas, tačiau paskutiniu metu net tradicinės politinės jėgos siūlo neapgalvotus ir neatvarius sprendimus, tikėdamiesi staigaus populiarumo. „Sporto dopingas grasina diskvalifikacija, o ekonomikoje populizmas gali pakenkti ištisoms šalims“, – sakė N.Mačiulis.
Politinių rizikų – apstu
Nepavykus Italijos referendumui dėl valdžios institucijų pertvarkos, premjeras būtų priverstas pasitraukti. Pranzūzijoje populiarėjantys nacionalizmu alsuojantys politikai gali imtis referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) kortos, o Vokietijoje per ateinančius rinkimus Angela Merkel gali pakeisti kur kas radikalesnės jėgos.
„Visas dabartines politikos rizikas net sunku išvardinti“, – pripažino N.Mačiulis.
Ekonominio disbalanso pasaulyje taip pat apstu: Kinijos perteklinės skolos, Italijos bankų paskolų portfelis, nerimstantys neramumai dėl „Brexit“.
„Visumoje ekonomikos augimas yra normalus – 3 proc. – spartesnio pasiekti vargu ar pavyks“, – teigė N.Mačiulis. Gera naujiena – išsivysčiusių pasaulio šalių ekonomikų lėtėjimas taip pat turėtų sustoti.
Išsivysčiusių šalių ekonomikos augimą stabdo struktūrinių reformų stoka, populizmo keliu pasukusios politinė jėgos, visuomenės senėjimas ir produktyvumo lėtėjimas. Dabar belieka laukti ir pažiūrėti, ar šis lėtėjimas – laikinas, ar tai taps nauja normalia situacija.
„Gerai yra tai, kad nebėra kažkokių esminių probleminių šalių – Kinijos ekonomikos lėtėjimas užvaldytas ir planinis, Rusijos recesija baigėsi, Brazilijos ekonomika pasiekė dugną ir panašu, kad kitąmet turėtų augti“, – dėstė ekonomistas.
2016m. – nauji 2008 m.?
Kai kurie ekonomistai gąsdino, kad šie metai bus panašūs į 2008 m. ir gali priversti pasaulio ekonomiką smukti žemyn. N.Mačiulis ramina: „Nerimas atslūgo, „Brexit“ didelius svyravimus sukūrė tik trumpam, eksporto augimas turėtų paspartėti.“
Anglijos ateitis po „Brexit“ vis dar neaiški: naujoji premjerė derybų dar nepradėjo ir gali jas atidėti iki kitų metų pabaigos. Tuomet faktinis šalies pasitraukimas iš ES įvyktų tik 2019 m.
„Bet kuriuo atveju labiausiai tikėtinas scenarijus – bus išsaugota laisva prekyba ir gyventojų judėjimas, Anglija bus kaip Norvegija“, – sakė N.Mačiulis.
Dėl šių dalykų „Swedbank“ šiek tiek padidino geresnio scenarijaus pasaulio ekonomikai tikimybę. „Jei nesimaterializuotų politinės rizikos tai jau būtų geras siurprizas“, – kalbėjo ekonomistas.
Tiesa, ir labai džiūgauti nereikėtų – didžiosios ekonomikos auga lėtai, nors yra teigiamų dalykų.
Kuo pasidžiaugti
Rusijos recesija baigėsi greičiau nei tikėtasi, šalis prisitaikė prie žemesnių naftos kainų, o jos pamažu vėl kyla. N.Mačiulis prognozuoja, kad dalį sankcijų Rusijai Vakarai turėtų atšaukti, o ir pati Rusija pradės atšaukinėti draudimus. „Santykių normalizavimas tikėtinas, bet tai nereiškia, kad akimirksniu atsiras daug galimybių eksportui“, – sakė jis.
Eurozonai „Swedbank“ tiek kitais, tiek 2018 m. prognozuoja 1,5 proc. augimą. „Neįspūdinga, bet skaičius pakankamas, kad galėtų didėti ir Lietuvos eksportas į Eurozoną“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Gerus lūkesčius simbolizuoja ir paskolų portfelis, kuris stabiliai auga. „Nėra įspūdingas, bet augimas siekia beveik 2 proc. Tai simbolizuoja, kad tiek verslai, tiek namų ūkiai geriau vertina savo galimybes ir daugia uskolinasi“, – pasakojo ekonomistas.
Žinoma, prie to daug prisideda Europos centrinio banko (ECB) palūkanų mažinimo politika. Klausimas tik, kiek ilgai tai tęsis. „Prognozuojama, kad 2018 m. pabaigoje ECB pirmą kartą padidins palūkanas“, – teigė N.Mačiulis.
