„Viena pagrindinių šiek tiek lėtesnio ekonomikos augimo priežasčių yra Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai. Pastarasis veiksnys didina ekonominį neužtikrintumą, dėl to neigiamai veikiami verslo ir vartotojų lūkesčiai euro zonos valstybėse“, – antradienį Seimui pristatydama 2017 metų biudžeto projektą sakė R.Budbergytė.
„Lietuva yra atvira prekiaujanti ekonomika – eksportas ir importas atskirai sudaro po 70 proc. BVP, dėl to prastesni mūsų prekybos partnerių lūkesčiai gali nepalankiai veikti Lietuvos eksporto tendencijas, o kartu ir šalies ekonomikos augimo galimybes“, – pridūrė ministrė.
Ji pabrėžė, kad „Brexit“ įtaka Lietuvos ekonomikos augimui ateityje irgi gali sustiprėti, taip pat ragino atsižvelgti ir į ES bei Rusijos tarpusavio ekonominius santykius.
„Padidėjęs geopolitinis neapibrėžtumas – ES ir Rusijos tarpusavio ekonominiai santykiai yra pagrindinė išorinė rizika, į kurią privalome atsižvelgti planuodami ir tvirtindami kitų metų biudžetą“, – teigė R.Budbergytė.
Finansų ministerija rugsėjo viduryje sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. Planuojama, kad šiemet šalies BVP augimas sieks 2,3 proc., o 2017-aisiais – 2,7 proc. (kovą prognozuotas atitinkamai 2,5 proc. ir 3,2 proc. augimas).
Vyriausybė parengė deficitinio 2017 metų biudžeto projektą – valstybės biudžeto pajamos, palyginti su šių metų planu, turėtų didėti 5,3 proc. (429,769 mln. eurų) – iki 8,476 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 4,3 proc. (372,883 mln. eurų) – iki 9,06 mlrd. eurų, todėl deficitas turėtų siekti 583,403 mln. eurų – 8,9 proc. (56,886 mln. eurų) mažiau nei numatyta šiemet (640,289 mln. eurų).
Kitų metų valstybės biudžeto projektą pradeda svarstyti kadenciją baigiantys parlamentarai, o jį tvirtins jau kitos sudėties Seimas, todėl tikėtina, kad nauja valdžia svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą pakoreguos.
