„Viena pagrindinių šiek tiek lėtesnio ekonomikos augimo
priežasčių yra Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai.
Pastarasis veiksnys didina ekonominį neužtikrintumą, dėl to
neigiamai veikiami verslo ir vartotojų lūkesčiai euro zonos
valstybėse“, – antradienį Seimui pristatydama 2017 metų biudžeto
projektą sakė R.Budbergytė.
„Lietuva yra atvira prekiaujanti ekonomika – eksportas ir
importas atskirai sudaro po 70 proc. BVP, dėl to prastesni mūsų
prekybos partnerių lūkesčiai gali nepalankiai veikti Lietuvos
eksporto tendencijas, o kartu ir šalies ekonomikos augimo
galimybes“, – pridūrė ministrė.
Ji pabrėžė, kad „Brexit“ įtaka Lietuvos ekonomikos augimui
ateityje irgi gali sustiprėti, taip pat ragino atsižvelgti ir į ES
bei Rusijos tarpusavio ekonominius santykius.
AFP/ „Scanpix“ asociatyvioji nuotr.
„Padidėjęs geopolitinis neapibrėžtumas – ES ir Rusijos
tarpusavio ekonominiai santykiai yra pagrindinė išorinė rizika, į
kurią privalome atsižvelgti planuodami ir tvirtindami kitų metų
biudžetą“, – teigė R.Budbergytė.
Finansų ministerija rugsėjo viduryje sumažino Lietuvos
ekonomikos augimo prognozes. Planuojama, kad šiemet šalies
BVP augimas sieks 2,3 proc., o 2017-aisiais – 2,7 proc. (kovą
prognozuotas atitinkamai 2,5 proc. ir 3,2 proc. augimas).
Vyriausybė parengė deficitinio 2017 metų biudžeto projektą –
valstybės biudžeto pajamos, palyginti su šių metų planu,
turėtų didėti 5,3 proc. (429,769 mln. eurų) – iki 8,476 mlrd. eurų,
tuo metu išlaidos augs 4,3 proc. (372,883 mln. eurų) – iki 9,06 mlrd.
eurų, todėl deficitas turėtų siekti 583,403 mln. eurų – 8,9 proc.
(56,886 mln. eurų) mažiau nei numatyta šiemet (640,289 mln. eurų).
Kitų metų valstybės biudžeto projektą pradeda svarstyti
kadenciją baigiantys parlamentarai, o jį tvirtins jau kitos
sudėties Seimas, todėl tikėtina, kad nauja valdžia svarbiausią
šalies pajamų ir išlaidų planą pakoreguos.