Lietuvos aludariai jau daugiau nei pusmetį stebi smarkiai krintantį pardavimą. Nieko stebėtina, nes pavasarį akcizo mokestis šiam gėrimui padidintas 112 procentų.
Mokesčiai vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams pakelti 92–111 proc., o etilo alkoholiui – tik 23 proc.
Rinka akivaizdžiai keičiasi. Tik ar tai sumažins alkoholizmo mastą? Rusijos pavyzdys rodo, kad vargiai.
Skaičiai – itin optimistiniai
Vasaros pabaigoje Rusijoje generalinė prokuratūra paskelbė apie proveržį: pirmąjį pusmetį su alkoholiu susijusių nusikaltimų pagaliau sumažėjo vienu procentiniu punktu, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu. Prieš metus apsvaigus buvo padaryta 35,1 proc., o šįmet – jau 34,1 proc. visų nusikaltimų.
Gal ir menkniekis, tačiau malonus. Juk tas 1 procentas tokioje šalyje yra net 10 tūkst. nusikaltimų.
Sveikatos apsaugos ministerija irgi pranešė džiugią žinią, kad per pastaruosius ketverius metus mirties atvejų apsinuodijus alkoholiu sumažėjo perpus ir pernai šis rodiklis siekė 5,6 atvejo 100 tūkstančių gyventojų.
Priežastis lyg ir aiški: 2012-aisiais vienam žmogui teko 12,4 litro gryno alkoholio, o pernai – 10,3 litro (tokie Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos duomenys). Statistikos tarnyba „Rosstat“ dar pridėjo, kad nuo 2009 iki 2016 metų legali stipriųjų gėrimų gamyba sumažėjo 22 proc.
Išsiskyrė vienas laikotarpis
Jegoro Gaidaro ekonominės politikos instituto mokslo direktorius Sergejus Drobyševskis iš dalies sutiko su valdžios pateikiamais skaičiais – anot jo, per pastaruosius 10 metų su alkoholio vartojimu susijusių mirčių skaičius sumenko 54 procentais.
Tačiau tyrimą atlikęs mokslininkas nustatė, kad daugiausia jų sumažėjo 2005–2007 metais, kai smarkiai krito stipraus alkoholio vartojimas, užtat augo alaus paklausa ir gamyba.
Tik tai truko neilgai. „2005–2007 metais augo ekonomika, buvo formuojamas alaus įvaizdis, atsirado naujų prekių ženklų, todėl šis gėrimas ėmė stumti stipriuosius. Būtent tuo metu ir sumažėjo mirštamumas dėl alkoholio vartojimo. Sumenko ir eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs asmenys, skaičius.
Tačiau 2012–2015 metais išaugę alaus akcizai pradėjo menkinti jo vartojimą.
Prisidėjo ir kiti apribojimai, kurie lėmė, kad alų vėl imta keisti stipriaisiais gėrimais“, – tvirtino S.Drobyševskis.
Gelbėja tiktai jaunimas
1985-aisiais vienam SSRS gyventojui per metus teko 24 litrai alaus, 1995 metais vienam rusui – vos 15 litrų, o 2005–2007 metais šis rodiklis buvo išaugęs iki 81 litro, tačiau 2015-aisiais krito iki 60 litrų.
Mat tuo metu Rusijoje buvo pradėta prieš silpnuosius gėrimus nukreipta kampanija, kurią surengė vyriausybė. 2012-aisiais alus buvo prilygintas degtinei, brendžiui ar viskiui: uždrausta reklama, o svarbiausia – prekyba šiuo gėrimu kioskuose bei mažesnėse nei 50 kvadratinių metrų parduotuvėse.
Būtent šiose prekybos vietose aludariai parduodavo apie 40 proc. savo produkcijos.
Per penkerius metus akcizai alui buvo padidinti penkis kartus, o iš viso iki 2020-ųjų jie turi padidėti net 10 kartų, palyginti su 2007 metais.
Aludarius gelbėja tik tai, kad gyventojų, gimusių 1985 metais ir vėliau, skonis jau pasikeitęs ir tapęs panašus į europietišką – jie mieliau renkasi vyną, alų ar kitus silpnesnius gėrimus nei tradicinę degtinę.
„Dabar alaus vartojimo rinkai daugiausia įtakos turi 18–25 metų jaunimas“, – pripažino Federalinės ir regioninės alkoholio rinkos tyrimo centro direktorius Vadimas Drobizas.
Gamyklas ėmė uždarinėti
Nepaisant to, pastaraisiais metais Rusijoje darbą nutraukė net 13 stambių alaus daryklų.
Taip pasielgė ir tarptautiniai koncernai: buvo uždarytos „Heineken“ gamyklos Novotroicke ir Sankt Peterburge, „Sun Inbev“ Puškine, Kurske, Novočeboksarske, Permėje ir Angarske, „Efes“ Maskvoje ir Rostove prie Dono, „Baltika“ Čeliabinske ir Kranojarske.
Apskaičiuota, kad alaus gamybos sektorius sukuria apie procentą Rusijos bendrojo vidaus produkto. Negana to, mokesčiai iš aludarių surenkami bene sėkmingiausiai, o darbo jie suteikia ir daugybei vietos ūkininkų.
Suklestėjo šešėlinė rinka
Rusijos valdžia išaiškino, kad užsidarančios alaus daryklos nėra koks nors išskirtinis reiškinys, nes šalyje mažėja ir degtinės bei kitų stipriųjų gėrimų vartojimas.
Tai tiesa. Tačiau Aukštosios ekonomikos mokyklos Teisės reguliavimo problemų instituto vadovė Ana Dupan įspėjo, kad nuo 2008 iki 2015 metų net 36 procentais susitraukus alaus rinkai pradėjo augti nelegalaus alkoholio paklausa.
Jos teigimu, dabar šešėlinė gėrimų rinka užima 37,8 proc., o skaičiuojant vien stipriuosius gėrimus – net 49,4 proc. Kitaip tariant, beveik pusė tokio alkoholio Rusijoje net neapskaitoma.
Kita vertus, atsigauna ir legaliai dirbantys degtindariai. Jau pernai, palyginti su 2015-aisiais, degtinei tenkanti viso Rusijoje suvartojamo alkoholio dalis išaugo nuo 37,8 iki 38,1 proc.
Tuo metu alaus gamyba sumenko dar 5,7 proc., vyno – 3 proc., putojančio vyno – 2,1 proc.
Mokesčių lazda – su dviem galais
Deklaruoti alkoholio akcizai Lietuvoje per devynis šių metų mėnesius siekė 223,26 mln. eurų – 20,5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (185,36 mln. eurų).
Dauguma pajamų teko vasariui – 75,279 mln. eurų, arba 33,7 proc. visų šiemet deklaruotų šių akcizų.
Deklaruoti spiritinių gėrimų akcizai per devynis šių metų mėnesius, palyginti su 2016-ųjų sausio–rugsėjo mėnesiais, padidėjo 9,4 proc. – iki 133,479 mln. eurų, alaus – 53,6 proc. – iki 60,112 mln. eurų, vyno – 45,6 proc. – iki 22 mln. eurų, o tarpinių produktų sumažėjo 15,5 proc. – iki 7,668 mln. eurų.
Per 9 šių metų mėnesius labiausiai sumenko didmeninė tarpinių produktų (taip vadinamas spirituotas vynas) prekyba – 26,5 procento.
Alaus realizuota 14,5 proc., vyno – 11,3 proc., o spiritinių gėrimų – 1,1 proc. mažiau. (BNS)
