Alaus mėgėjus išginė svetur
„Eksporto augimas nėra labai svarbus, nes galutiniai skaičiai ne tokie jau dideli (per 2017 m. latvių gamintojai eksportavo 19,377 mln. litrų alaus. – Red.). Be to, nemažoje Latvijos dalyje alaus vartojimas šiais metais netgi sumažėjo. Tačiau skaičius į viršų kelia pasienio regionai – pardavimas prie Estijos ir Lietuvos sienų auga tikrai labai smarkiai. Apie 5 proc. viso Latvijoje parduodamo alaus parduodama būtent pasienyje“, – sakė Latvijos maisto pramonės konfederacijos prezidentė Inara Šurė.
Taigi akivaizdu, kad Latvijos alaus pramone labiausiai pasirūpino Lietuvos ir Estijos vyriausybės, pasiuntusios savo šalies piliečius alaus į užsienį. Galėtume džiaugtis, kad dabar lietuviai jau metus gyvena blaivūs, o latviai skendi alkoholio liūne.
Tačiau I.Šurės paminėti faktai tam prieštarauja: pardavimas auga pasienyje, vadinasi, šiais metais alus Latvijoje didino ne girtuoklystę, o pajamas.
Perka ten, kur pigiau
Su tuo, kad Latvijos biudžetą šiais metais pildė mūsų šalyje padidėję akcizai alui, sutinka ir Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
„Neabejotina, kad už šių Latvijos rodiklių augimą nemažą nuopelną galime prisiimti mes, lietuviai, – sakė S.Galadauskas. – Nors pas mus tiek statistiškai, tiek faktiškai alaus pardavimas mažėja ir akcizų didinimo šalininkai dėl to ploja rankomis, tikrovė sudėtingesnė. Žmonės perka alų ten, kur jis pigesnis. Latvijoje jis būtent toks. O jeigu dar pridėsime ir populiariausią „kainų turizmo“ kryptį – Lenkiją, galėsime teigti, kad realūs alaus vartojimo pokyčiai Lietuvoje tikriausiai ne tokie jau žymūs. Užtat labai brangūs.“
VMI duomenimis, šių metų sausio–lapkričio mėnesiais mūsų šalyje alaus pardavimas krito 13,2 proc.
„Tikėtina, kad maždaug pusė to sumažėjimo įvyko dirbtinai, – alus vis tiek išgertas Lietuvoje, tiesiog nupirktas kitur, ir tai mums visiškai nenaudinga. PVM, akcizo, pelno ir kiti mokesčiai, darbo vietos keliauja paskui pirkėjus ir lieka Lenkijoje bei Latvijoje. Toks mūsų dosnumas juos turėtų džiuginti. O kokia nauda Lietuvai? Sudeginame daugiau degalų. Daugiau darbo turi ne tik degalinės, bet ir automobilių servisai. Tačiau ar tikrai galime tuo džiaugtis?“ – retoriškai klausė S.Galadauskas.
Su kuo iš tiesų kovojama?
Tiesa, gal ką nors kiek paguos faktas, kad ir virš Latvijos aludarių galvų telkiasi juodi debesys, – I.Šurė atrodo susirūpinusi dėl to, jog kovo mėnesį didesnis akcizas alui įsigalios ir Latvijoje.
„Mes nerimaujame dėl mūsų pajamų kitais metais – nuo kovo 1 d. Latvijoje mokesčiai alui augs 50 proc., priartės prie esančių Lietuvoje. Tai gali smarkiai sumažinti pajamas iš alaus“, – kalbėjo Latvijos maisto pramonės konfederacijos prezidentė.
Bet net ir po to pakėlimo mokesčiai Latvijoje nepavys Lietuvoje taikomo akcizo, nors iš Latvijos pasienio parduotuvių lietuvius gali kiek išbaidyti.
Tik neaišku, ar tuo labiau džiaugsis prekybininkai Lietuvoje, ar Lenkijoje. Taip pat neaišku, ar taip kovojame su girtuoklyste, ar su Jono Jablonskio citatomis, aludarystės tradicijomis ir biudžeto pajamomis?
Apie papildomus milijonus ir tariamą pergalę
Rolandas Viršilas, „Švyturio-Utenos alus“, „Aldaris“, „Saku“ generalinis direktorius
Baigiantis metams finansų ministras pasidžiaugė – šiemet alkoholio akcizo mokesčio bus surinkta 67 mln. eurų daugiau. Tikrai nemažai – skaičius gražus, didelis. Tačiau ar tikrai yra kuo džiaugtis?
Kylantys akcizai žemyn nutempė alaus pardavimus. 2017 m., per 11 pirmų mėnesių, alaus (lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016 m.) parduota 13,2 proc. mažiau. Panašia dalimi mažėjo ir darbo vietų skaičius alaus daryklose, pas jų tiekėjus, bei kitas paslaugas aludariams teikiančiose įmonėse.
Tai reiškia, kad iš tų milijonų reikia atimti negautus pinigus pridėtinės vertės, darbo, pelno ir kitų mokesčių eilutėse. Dar reikia atimti socialines išmokas, kurios bus mokamos nežinia kiek laiko, nes didžioji dalis darbo vietų nunyko regionuose. Ten, priešingai nei Vilniuje, naują darbą susirasti ne visuomet paprasta. Taigi regionuose gyventojų atskirtis toliau sėkmingai auga.
Akcizai didinti kovojant su alkoholizmu (dėl to stebina ministro džiaugsmas, kad surinkta daug akcizo mokesčio, nes tai reiškia džiaugsmą tuo, kad daug išgerta). Tačiau ar ši priemonė pateisina tikslą – ar tikrai mažiau geriama? Statistinis lietuvis Lietuvoje statistiškai įsigyja mažiau sąlyginių alkoholio vienetų. Dėl to blaivybės šalininkai gali džiaugtis. O prie jų džiugesio prisijungs mūsų kaimynai lenkai ir latviai, nes lietuviai alkoholį perka pas juos. Turiu rimtų abejonių ar realus lietuvis realiai išgeria žymiai mažiau.
2017 m., per 10 pirmų mėnesių, Latvijoje parduodamo alaus kiekiai išaugo 4,92 proc. Tuo metu pas mus daugiau parduodama tik kuro pasienio degalinėse. Ir dar vienas faktas: degtinės pardavimai Lietuvoje krito tik 1,5 proc.
Taigi, lietuvių pinigai keliauja į Latviją ir Lenkiją, darbo vietų mažėja, socialinė atskirtis tampa vis baisesnė, realiai suvartojamo alkoholio kiekiai (tikėtina, kad vis didesnę dalį ten užima stiprieji gėrimai) nekinta. Tačiau kitoje rankoje turime 67 mln. eurų.
Naujausiais, 2018 metais, linkiu šalies valdžiai, kad emigracijos stabdymas nebūtų vien tik skambios frazės, besiskiriančios nuo realių darbų, kad regioninė politika neliktų tik antraplanė tema, o Lietuvos pramonė nebeskirstoma į gerą ir blogą.
2017-ieji turėjo pateisinti ne visų viltis – patogūs skaičiai ne visuomet dera su nepatogia realybe. Linkiu daugiau tikrų pergalių. Ir ne tik tų, kurios pinigais matuojamos.(LR)
