Tokia tendencija tęsiasi nuo tada, kai Kremlius nusprendė nacionalizuoti kompaniją „Jukos“. Pavyzdžiui, nuo 2003 iki 2013 metų iš Rusijos pasitraukė 14 tūkst. milijonierių – vidutiniškai po 1,4 tūkst. kasmet.
Priežastys – skirtingos
Vėliau jų emigracija tapo dar aktyvesnė – per metus tėvynę palikdavo po porą tūkstančių turtuolių. Būtent tiek jų pasitraukė užpernai – tų metų rezultatai ir skelbiami tyrime.
Kremliui palankūs analitikai pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Prancūziją 2016-aisiais paliko net 10 tūkst., Kiniją – 9 tūkst., Italiją – 6 tūkst. milijonierių, todėl Rusijos rezultatai nėra tokie prasti.
Tačiau iš Prancūzijos ar Italijos turtuoliai traukiasi tik norėdami rasti palankesnes mokesčių sąlygas, o iš Rusijos – dažniausiai dėl kitokių priežasčių. Svarbiausios jų yra valstybės kišimasis į verslą, nuolat kaitaliojami įstatymai, Kremliaus nesutarimai su Vakarais ir pernelyg didelė visuomenės kontrolė.
Atvyksta tik juodadarbiai
Šalį palieka ir ne tokie turtingi piliečiai. Rusijos statistikos žinybos duomenimis, 2011 metais emigravo 37 tūkst. gyventojų, užtat 2016-aisiais – net 573 tūkst.
Guodžiamasi, kad bėgančiųjų srautas pamažu senka, nes per pirmuosius dešimt 2017-ųjų mėnesių emigrantų suskaičiuota 390 tūkst. Be to, atvykstančių čia dirbti yra kone pusantro karto daugiau.
Kai skaičiuojami tik asmenys, jokios grėsmės valstybei nematyti. Tačiau kai pradedama domėtis jų išsilavinimu, tuomet jau išryškėja problemos. Mat dažniausiai atvyksta juodadarbiai, o išvažiuoja kvalifikuoti specialistai.
Pasirengusių emigruoti skirtinguose visuomenės sluoksniuose yra nuo 8 iki 23 procentų. Didžiausi skaičiai – tarp išsilavinusio didmiesčių jaunimo.
Santaupas kaupia aktyviai
Tačiau dar įdomiau, kad nutarę likti tėvynėje piliečiai nelinkę prisidėti prie jos ekonominio klestėjimo.
Leidinys „Finanz“ paskelbė Aukštosios ekonomikos mokyklos atlikto tyrimo rezultatus. Jie parodė, kad pastaraisiais metais vis daugiau privačių įmonių ir didesnes pajamas gaunančių fizinių asmenų kaupia pinigus nenumatytiems atvejams.
Per metus nefinansiniam sektoriui priklausančių grynųjų pinigų kiekis išaugo net 37 procentais ir pasiekė rekordinę sumą – per 46 mlrd. eurų.
Investavus tiek į šalies ekonomiką sunkmečio padarinius būtų galima pamiršti, o ūkis tikrai augtų sparčiau.
Tik nepasitikintys valstybe gyventojai nenori rizikuoti.
