Mažėjant paklausai valstybės viduje tenka ieškoti pirkėjų užsienyje. Antai rinkos lyderis „Švyturys-Utenos alus“ eksportuoja jau beveik 20 proc. savo produkcijos.
„Šiuo metu alaus rinkos veidą labiausiai keičia dvi tendencijos. Pirmoji – tai visokeriopi ribojimai bei akcizų politika, dėl kurių gyventojai vis daugiau alaus perka kaimyninėse valstybėse.
Antroji – auganti ir stiprėjanti alaus kultūra, mat žmonės vis dažniau renkasi įdomesnį kraftinį, o taip pat ir nealkoholinį alų. Nors neseniai į pastarąjį gėrimą žiūrėta su pašaipa, tačiau mūsų nealkoholinis alus tokias nuostatas pakeitė“, – sakė „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas.
Kintančius alaus mėgėjų įpročius rodo tai, kad vien pernai bendrovės nealkoholinio alaus pardavimai pašoko net 54 proc.
Įmonė, kaip ir anksčiau, užima apie 40 proc. šalies alaus rinkos ir tvirtai lieka pirmoje vietoje. „Esame lyderiai besitraukiančioje rinkoje, tačiau tokia padėtis mūsų ambicijų, žinoma, netenkina, todėl augimo galimybių ieškome ir randame jau ne Lietuvoje, o užsienyje“, – sakė. Viršilas.
2017 metais bendrovės išvežamų gėrimų srautas paaugo 14 proc. – iki 32 mln. litrų. Didžiausios eksporto rinkos pernai buvo Jungtinė Karalystė, Airija, Rusija, Gana, Baltarusija. Šiuo metu įmonė tvirtina pozicijas Liuksemburge, Naujoje Zelandijoje, Tanzanijoje, Libane.
Beje, užsienyje didesnio populiarumo sulaukia ne lietuviškas alus, o sidras – vien Ganoje jo parduodama daugiau nei visoje Lietuvoje.
2018 m. sausį Lietuvos alaus rinka buvo 7,2 proc. mažesnė nei tą patį mėnesį pernai, o tai yra mažiausi mėnesio pardavimai per pastaruosius 20 metų. Tuo pat metu nealkoholinio alaus pardavimai juda priešinga kryptimi – 2018 m. sausį, lyginant su praėjusių metų sausiu, jie padidėjo 66 proc. Tiesa, nealkoholinis alus toli gražu neužima reikšmingos rinkos dalies.
