Į Lietuvą jubiliejaus proga atvykęs “Olvi” grupės prezidentas Lasse Aho teigia, kad ribojimai alkoholio Europos Sąjungos rinkoms yra taikomi lokaliai, todėl iš investuotojo pusės, vystant verslą šiame regione, kiekvienoje šalyje susiduriama su vis kitokiais politiniais barjerais. “Mano nuomone, labai svarbu, kad tarp industrijos dalyvių ir vietinės valdžios nuolat būtų palaikomas dialogas, kad sprendimai būtų subalansuoti abiems pusėms. Kita vertus, reaguojant į visus ribojimus ir vartojimo tendencijas planuojame plėsti bravoro produktų krepšelį ir didinti nealkoholinių gėrimų pasiūlą, nes būti tik alaus gamintoju šiandien yra per daug rizikos verslui”, - sako p. Lasse.
Jo teigimu, bendrai situacija alaus vartojimo atvžvilgiu Europoje, galima sakyti, yra fenomenali, nes pastariaisiais metais alus, kaip gėrimas sparčiai populiarėjo. “Tą indikuoja ir tai, jog per paskutinių maždaug penkerių metų laikotarpį Europoje atidaryta apie 3000 naujų bravorų. Manau, tai lėmė ir bendros vartojimo tendencijos, ypač jaunimo auditorijoje, kuri vis dažniau renkasi mažiau alkoholio turinčius arba nealkoholinius gėrimus”, - teigė p. Lasse.
AB „Volfas Engelman“ generalinio direktoriaus Mariaus Horbačausko teigimu, ribojimai ir akcizų pokyčiai alkoholio rinkoje, su kuriais teko susidurti per pastaruosius metus, kelia vis didesnius iššūkius, o lyginant situaciją su kitomis grupei priklausančiomis įmonėmis pastebima labai aiški tendencija ne tik dėl rinkos stabilumo, bet ir gerokai intensyvesnės konkurencinės aplinkos. Manoma, kad tai yra dėl to, jog Lietuvoje stambių alkoholio gamintojų yra gerokai daugiau, nei kitose šalyse, todėl siekiant išlaikyti stabilumą ir augimą prireikia gerokai daugiau gamintojų pastangų.
P. Lasse pažymi, kad Skandinavijos šalyse griežtų ribojimų laikotarpis jau praeitas etapas. “Ribojimai alkoholio sektoriui Suomijoje buvo patys griežčiausi, o mokesčiai – patys didžiausi visoje Europos Sąjungoje. Visgi atsižvelgiant į vartojimo pokyčius šie ribojimai buvo palengvinti gamintojų atžvilgiu”, - kalbėjo p.Lasse.
Visgi pernai, nepaisant verslo aplinkos pokyčių, „Volfas Engelman“ finansiniai rezultatai buvo geriausi nuo 1853-jų, t.y. nuo tada, kai bravoras buvo įkurtas. „Sakyčiau, tokie rezultatai buvo išimtis alkoholinių gėrimų sektoriuje, bet mums pakankamai aišku, kas tą lėmė: intensyviai atnaujinamas produktų portfelis, auganti rinkos dalis, aktyvūs pardavimai į eksporto rinkas”, – dėstė M. Horbačauskas. „Kiekvienas ribojimas paskatina prisitaikyti, taigi mes irgi jau esame numatę ir su investuotojo strategais aptarę kryptis, kurių bus laikomasi siekiant išlaikyti kompanijos pelningumą bei augimą”, – sakė „Volfas Engelman“ generalinis direktorius.
Be to, kompanijos vadovas taip pat atskleidė, kad aktyvus ėjimas į eksporto rinkas bei jubiliejaus proga paskatino kūrybiškai pažvelgti į tai, kaip galima užmegzti daugiau naudingų ryšių. Atradę, kad 1853 metais, kai buvo įkurtas „Volfas Engelman“ bravoras, pasaulyje įsikūrė dar mažiausiai 50 iki šiol aktyvių ir žinomų kompanijų, tokių kaip „Tissot“, „Steinway&Sons“, „Levi Straus&Co“, „Otis Elevators Co.“, „Jøtul“, „Devold of Norway“, bendrovė nusiuntė jiems sveikinimą ir kvietimą bendradarbiauti.
„Sulaukėme atgalinių reakcijų, kurios rodo, kad mūsų įmones sieja bendra patirtis, panašios ilgaamžiškumo vertybės. Tai tik pradžia. Dabar tikslas – per ateinančius metus suburti tų kompanijų klubą, kurios galėtų dalintis žiniomis apie savo rinkas ar net atrasti bendradarbiavimo galimybių. Šis būdas nėra standartinis, taigi bus labai įdomu apie tai darsyk kalbėti po kelerių metų, o labiausiai tikėtumėmės suburti šių kompanijų vadovus apvalaus jubiliejaus šventimui, o gal netgi specialiai verslo konferencijai, po penkerių metų”, – sakė M. Horbačauskas.
Specialią studiją dėl bravoro ištakų ir įkurimo datos atlikusio istoriko Alfredo Bumblausko tvirtinimu, „Volfas Engelman“ yra seniausiai Lietuvoje nepertraukiamai veikianti gamybos įmonė, Lietuvoje įkurta tuo metu, kai Europoje įsibėgėjo antroji pramonės revoliucija.
