Dar XXI a. pradžioje D.Britanijoje veikė per 60 tūkst. aludžių. Jose būdavo parduodama dukart daugiau alaus nei parduotuvėse. Praėjus beveik 20-iai metų aludžių likę mažiau nei 49 tūkst., o pardavimai šiose vietose pirmą sykį tapo menkesni nei parduotuvėse.
Patys britai sako, kad juos nuo laisvalaikio aludėse atbaido alaus kaina: šią savaitę paskelbta apklausa rodo, kad 56 proc. respondentų neišgali pirkti gėrimų aludėse.
Juk šeši svarai!
Londonas – ypatingas atvejis. Netikėta sostinės aludžių brangymečio iliustracija tapo pernykštis teroro išpuolis prie „London Bridge“ stotelės. Vienoje nuotraukų matyti, kaip vienas aludės lankytojų išbėga rankoje laikydamas nebaigtą gerti pintą alaus. „Tikras londonietis! – vienu balsu tvirtino socialinių tinklų vartotojai. – O kaip kitaip – juk už alų atidavė šešis svarus“.
Ekspertai dėl brangstančių gėrimų kaltina augančius mokesčius, o prie mažėjančio aludžių lankomumo, jų teigimu, prisideda prieinamas alkoholis parduotuvėse, craft alaus bumas ir jaunimo žavėjimasis sveiku gyvenimo būdu. Kas penktas vyresnis nei 16 m. Londono gyventojas alkoholio nevartoja apskritai. Tačiau kas antras – išgėrinėja, o daugelis jų – net ir reguliariai. Pats populiariausias gėrimas – alus, o dažniausiai tam pasirenkama aludė.
Apskritai ši vieta britų gyvenime užima ypatingą vietą. Čia užsukama aplaistyti pergalės, pažymėti jubiliejų, žaisti loto, dainuoti karaokę, dalyvauti viktorinose, žiūrėti futbolo, kriketo ir žirgų sporto varžybų. Aludės neaplenkia pačių įvairiausių profesijų ir amžiaus žmonės.
Kasmet iš aludžių verslo į britų ekonomiką atiteka 23 mlrd. svarų (25,5 mlrd. eurų). Tačiau, kaip tikina tradicinio alaus – elio – šalininkai iš asociacijos „Campaign for Real Ale (Camra)“, netgi ne ekonominis aspektas kalbant apie aludes yra svarbiausias, o socialinis. „Aludės jungia žmones ir daro juos laimingais. Taip stiprinamas ryšys ir tarpusavio pasitikėjimas“, – argumentuoja asociacijos atstovai.
Trečdalis mokesčiams
Tad kodėl gi aludės vis dėlto užsidaro? Svariausia priežastis – kainos, rašo bbc.com. Iš esmės kainos kyla dėl mokesčių, kurie aludėje pirkto alaus bokale sudaro trečdalį sumos: tai akcizai, pridėtinės vertės ir komercinio nekilnojamojo turto mokesčiai.
Po pasaulinės finansų krizės 2008 m. valdžia uoliai melžė aludes, kaip įprastai ir būna ekonomikai sudėtingais laikais, keliami mokesčiai tiems pirkiniams, kurių žmonės atsisako paskutiniu atveju: alkoholiui, cigaretėms ir benzinui. O kadangi prieš pat prasidedant krizei viešose vietose buvo uždrausta rūkyti, aludės ėmė užsidarinėti dar sparčiau. Suskaičiuota, kad mokestinė našta šioms įstaigoms per penkerius metus padidėjo 40 procentų. 7 tūkst. aludžių to neatlaikė.
Alus, „Netflix“ ir „Facebook“
O kol alus aludėse brangsta, prekybos centruose matyti priešingas vaizdas.
Apskritai per pastarąjį dešimtmetį alkoholis tapo kur kas prieinamesnis: dėl infliacijos jo kainos pakilo tik 0,3 proc., o gyventojų pajamos per tą laikotarpį kilstelėjo 12 procentų.
„Žmonės vis dažniau ima rinktis alų gerti namuose, o ne aludėje. Tai – ilgalaikė tendencija, – teigia Paulas Oakley iš britų alaus gamintojų ir pardavėjų asociacijos „British Beer & Pub Association“. – Per dešimt pastarųjų metų viešojo maitinimo įstaigoje alus pabrango 28,6 proc., o parduotuvėse – tik 8,5 procento“.
Tokį pokytį lėmė ir progresas, mat šiandien namai, anot P.Oakley, jau ne tokie, kokie buvo 2000-aisiais: vietoj kuklaus televizijų kanalų pasirinkimo – namų kino teatrai, srautinės transliacijos paslauga „Netflix“, visų sporto varžybų transliacijos, vaizdo žaidimai ir virtuali realybė, o bendravimas persikėlė į socialinius tinklus, todėl norint susisiekti su bičiuliais nebūtina išeiti iš namų.
Stambieji superka smulkiuosius
Tačiau tokie pokyčiai nepradangino D.Britanijos kaip vienos didžiausios alaus gamintojų statuso: per pastarąjį penkmetį alaus daryklų skaičius šalyje padidėjo 64 proc. ir pirmą sykį per kone šimtmetį viršijo 2 tūkstančius.
„Didžioji britiškoji alaus revoliucija tęsiasi ir, panašu, to nebebus galima sustabdyti, – komentuoja Rogeris Protzas, vienas svarbiausių alaus eksportuotojų D.Britanijoje ir aludžių gido „Good Beer Guide“ redaktorius. – Dabar D.Britanijoje vienam gyventojui tenka daugiau alaus daryklų nei bet kur kitur pasaulyje, o ir alaus pasirinkimas – geriausias pasaulyje“.
Visa tai – dėl sprogstančio craft alaus populiarumo. Ši rinka per metus paauga 20-25 proc. ir bent jau kol kas nematyti jokių perkaitimo požymių.
Stambūs gamintojai po kelias supirkinėja smulkias alaus daryklas, tačiau jų vietoje atsiranda vis naujų. Jos pasinaudoja didele įvairovės paklausa ir mokesčių lengvatomis smulkiajam verslui.
Londone vykstančiame alaus festivalyje šiemet pirmą kartą pristatytas bealkoholinis porteris. Apskritai bealkoholinio ir silpno alaus rinka išgyvena pakilimą – per paskutinius ketverius metus ji paaugo 1,5 karto. Kiekvienas 200-asis butelis britiško alaus dabar – be alkoholio.
Antrasis kvėpavimas
„British Beer & Pub Association“ paskaičiavo: 2016 m. užsidarė dusyk mažiau aludžių nei 2015-aisiais. Ir jei pernai metų sausį-birželį kas savaitę darbą nutraukdavo panašiai po 20 aludžių kas savaitę, tai po metų skaičius bent šiek tiek sumažėjo – iki 18 aludžių per vieną savaitę.
Daugeliu atveju tai aiškinama labai patogiomis sąlygomis: realiosios britų pajamos pirmą kartą per laikotarpį po sunkmečio ėmė didėti, pavasarį ir vasarą laikėsi labai karšti orai, o ir progų švęsti netrūko: tai ir karališkosios vestuvės, ir Pasaulio futbolo čempionatas. Be to, valdžia 2013 m. įšaldė akcizą alui. Prie viso to aludės gavo mokesčių lengvatų komerciniam turtui.
Tačiau lobistai nerimauja, kad jau lapkritį, kai vyriausybė pristatys naują biudžetą, akcizas greičiausiai vėl bus padidintas, o lengvatos – atšauktos.
