Olegas Deripaska, kurio turtą „Forbes“ įvertino 6,7 mlrd. JAV dolerių (5,8 mlrd. eurų), šįmet tapo kipriečiu. Investavęs jam palyginti menką sumą jis gavo šios nedidelės ES valstybės pilietybę.
Panašiai elgiasi ir tie rusai, kurių turto vertė kelis ar keliasdešimt kartų mažesnė nei oligarchų simboliu tapusio O.Deripaskos.
Valstybė tiesia ranką
Kam aliuminio baronu vadinamam 50 metų O.Deripaskai Kipro pasas? Anot jo atstovų, kompanijos „Rusal“ pagrindiniam akcininkui dažnai tenka keliauti verslo reikalais, o turėdamas ES šalies išduotą dokumentą jis gali nebesirūpinti vizomis.
Tiesa, verslo reikalais O.Deripaska keliaudavo ir anksčiau, tačiau tuomet aiškindavo, jog jam pakanka ir Rusijos užsienio paso, o gauti kitos šalies pilietybę yra nepatriotiška.
Apie patriotizmą turtuolis kalbėdavo nemažai. Daugiau nei prieš dešimtmetį leidiniui „Financial Times“ jis tvirtino esąs pasirengęs atiduoti visas „Rusal“ akcijas, jei tik valstybė pareikalautų.
Valstybė, tikriau, Kremlius, to nepanoro. Priešingai, ji stengiasi pagelbėti „Rusal“, kuris dėl JAV įvestų muitų aliuminiui gali prarasti kone penktadalį pajamų. Kompanijai suteiktos kitų valstybės įmonių garantijos.
O kad nesmuktų apyvarta, Rusijos valdžia pastatų elektros įrangai nuo kitų metų vėl leido naudoti aliuminį, nors dar 2003 metais saugumo sumetimais apsispręsta jį pakeisti variu.
Negana to, jau rengiamos pataisos, leisiančios naktimis prekiauti alumi, jei jis išpilstytas į aliuminio skardines.
O.Deripaska, nepaisant tokios paramos, dėl viso pikta nusprendė įgyti ir Kipro pasą.
Jis – toli gražu ne vienintelis taip pasielgęs Rusijos turtuolis. Šį pavasarį kompaniją „Knight Frank“ paskelbė, kad 58 procentai šios šalies gyventojų, kurių turto vertė siekia 50 mln. dolerių (43,36 mln. eurų), turi antrą pasą ar dvigubą pilietybę.
Lenkia tiktai kinai
Teigiama, kad Rusijoje ir kitose Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse tuo yra pasirūpinę 2870 milijonierių.
Dar yra 4530 viena koja užsienyje atsidūrusių piliečių, kurių turtas siekia nuo 5 iki 50 mln. dolerių (atitinkamai 4,336 ir 43,36 mln. eurų). Pagal atsarginę pilietybę rusus lenkia tiktai kinai.
Rusai pasus įsigyja visur, kur tik įmanoma, o tokių šalių Europos Sąjungoje yra net 16 (įskaitant ir tas, kurios suteikia tik leidimą gyventi). Anksčiau itin populiarios buvo Ispanija, Vengrija ir Portugalija.
Taip pat ir Latvija – čia rusai sudaro 70 procentų užsieniečių, kurie įgyja teisę įsikurti mainais už investicijas į nekilnojamąjį turtą arba ekonomiką.
Pinigų užsienyje negaili
Mažiau nei prieš metus Maltos vyriausybė viešai paskelbė, kas įsikūrė šioje šalyje. Paaiškėjo, kad salos piliečiais tapo „Yandex“ įkūrėjas ir bendraturtis Arkadijus Voložas, didžiausios Rusijoje aukso gavyba užsiimančios kompanijos „Polius“ generalinis direktorius Pavelas Gračiovas ir kiti milijonieriai.
O vieno artimiausių prezidento Vladimiro Putino bendražygių, „Volga Group“ savininko Genadijaus Timčenkos kišenėje – Suomijos pasas.
Įdomu, kad šie dokumentai kainuoja nevienodai. Antai Maltoje tokiai procedūrai reikia apie 70 tūkst. eurų, o Kipre – net iki 125 tūkst. eurų. Ir dar privaloma mažiausiai už pusę milijono eurų įsigyti būstą pastarojoje saloje.
Maskvos nekilnojamojo turto agentūros įspėja, kad dėl pastarosios priežasties namų ar butų kainos Kipre pervertintos net 2–3 kartus. Tačiau kol Rusijos oligarchai turi pinigų, tol jiems jos nėra baisios.
