Skalbiami milijardai – kas naujo kovos su pinigų plovimu fronte?

Atvejų, kai nusikalstamos organizacijos ir pavieniai asmenys siekia nešvarius pinigus legalizuoti ar integruoti juos į teisėtą finansų sistemą, pasaulyje būta ne vienas.

 B. Žalalienės teigimu, didesnį dėmesį pinigų plovimo prevencijai taip pat lemia ir inovacijos finansinių technologijų srityje.<br> Organizatorių nuotr.
 B. Žalalienės teigimu, didesnį dėmesį pinigų plovimo prevencijai taip pat lemia ir inovacijos finansinių technologijų srityje.<br> Organizatorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 29, 2018, 5:05 PM, atnaujinta Dec 29, 2018, 5:05 PM

Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, visame pasaulyje kiekvienais metais išplaunama nuo 800 mlrd. iki 2 trln. JAV dolerių. Šios sumos atitinka apie 2-5 proc. visos planetos BVP.

Įtartinus veiksmus dažnai pražiopso

Pinigų plovimo prevencijos sprendimų kompanijos „Fortytwo Data“ ekspertai Didžiojoje Britanijoje yra nustatę, kad per pastarąjį dešimtmetį net 18 iš 20 didžiausių Europos bankų yra bausti dėl pinigų plovimo prevencijos taisyklių pažeidimų.

Tad nereikėtų manyti, kad dauguma šių atvejų tenka menkiau kontroliuojamoms besivystančių šalių finansų institucijoms.

Pinigų plovimo prevencijos mokymus finansinių institucijų atstovams organizuojančios įmonės „Forbis“ specialistė Birutė Žalalienė sako, kad pinigų plovimas ir kiti finansiniai nusikaltimai – viena didžiausių grėsmių, su kuria pastaruoju metu susiduria finansų institucijos, todėl jos privalo tinkamai pasiruošti apsaugoti save ir klientus.

„Dažnai bankai ir kitos finansinės institucijos paprasčiausiai neužtikrina numatytų pinigų plovimo prevencijos priemonių laikymosi dėl darbuotojų kompetencijų trūkumo.

Be abejo, tai neatleidžia nuo atsakomybės, todėl finansinės institucijos nelegalių piniginių operacijų prevencijai turėtų skirti pakankamus resursus, naudoti tam tinkamas technines priemones, nuolat apmokyti darbuotojus“, – sako pinigų plovimo prevencijos specialistė ir primena, kad bankams bei kitoms finansinėms institucijoms keliami pinigų plovimo prevencijos reikalavimai Europos Sąjungoje kasmet griežtinami vis labiau.

Kovoje su pinigų plovimu padeda fintech inovacijos

Neseniai Europos Komisija priėmė 5-ąją pinigų plovimo prevencijos direktyvą, kuri numato glaudesnį kontroliuojančių institucijų skirtingose šalyse bendradarbiavimą, didesnį dėmesį virtualioms valiutoms ir naujus saugiklius transakcijoms iš padidintos rizikos trečiųjų šalių.

B. Žalalienės teigimu, didesnį dėmesį pinigų plovimo prevencijai taip pat lemia ir inovacijos finansinių technologijų srityje.

„Finansinių paslaugų rinkos atvėrimas naujiems dalyviams daugeliu atvejų yra naudingas vartotojams, kuriems suteikiama galimybė finansinėmis paslaugomis naudotis patogiau ir konkurencingesnėmis kainomis.

Kita vertus, priežiūros institucijoms dėl to tenka daugiau darbo.

Jos turi užtikrinti, kad mokėjimų bendrovės veiktų skaidriai ir netaptų nauju įrankiu pinigų plovimu užsiimantiems asmenims ir organizacijoms“, – pasakoja B. Žalalienė.

Pataria gerai įsigilinti į įstatymus

Naujos technologijos, anot B. Žalalienės, tikrai suteikia galimybę užtikrinti finansinių operacijų saugumą ir skaidrumą, tačiau problema ta, kad nauji rinkos dalyviai pinigų plovimo prevencijos srityje turi gerokai mažiau patirties nei tradiciniai bankai.

„Dėl to jiems kyla rizika atsidurti pinigų plovimu suinteresuotų asmenų ar organizacijų taikiklyje, o kartu ir kontroliuojančių institucijų akiratyje.

Dėl šios priežasties, ne tik Lietuvoje veikiantys bankai, bet ir finansų bendrovės bei startuoliai turėtų gerai susipažinti su šalyje galiojančiais Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymais, Lietuvos banko nutarimais ir ES teisės aktais, kurie reglamentuoja šią sritį“, – sako pinigų plovimo prevencijos specialistė.

B. Žalalienė išskiria ir svarbiausias kiekvienam finansų rinkos dalyviui tenkančias su pinigų plovimo prevencija susijusias prievoles.

„Į jas įeina deramos klientų patikros vykdymas bei klientų vykdomų operacijų ir sandorių registravimas ir stebėsena.

Būtina pastoviai tikrinti, ar klientų vykdomose operacijose nėra įtartinos veiklos požymių, užtikrinti tarptautinių sankcijų įgyvendinimą.

Be to, būtina teikti informaciją FNTT apie įtartinas operacijas, nuolat vykdyti personalo mokymus pinigų plovimo prevencijos srityje ir oficialiai paskirti asmenį – vadovaujantį darbuotoją, kuris organizuotų prevencijos priemonių vykdymą“, – vardija B. Žalalienė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.