Konferencijoje buvo prabrėžta, kad tarptautinė aplinka prastėja, o rizikų daugėja.
Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, kitais metais ekonomika augs, tačiau augimas bus lėtesnis.
„Šiemet ekonomika auga gan sparčiai, bet žinome, kad spartus ekonomikos augimas nesitęs amžinai. Tarptautinė aplinka prastėja, o tarptautinės institucijos prastina prognozes. Mūsų verslo lūkesčiai taip pat pradeda prastėti. Neapibrėžtumas ir rizikos neabejotinai turės įtakos mūsų ekonomikai“, – sakė V.Šapoka.
Šių metų ekonomikos augimas, įvertinus praėjusių metų veiksnius ir faktinius rezultatus, padidintas iki 3,7 proc.
Taip pat buvo kalbama apie gyventojų lūkesčius, kurie istorinėse aukštumose. Anot ministro, tam įtakos turėjo rinkimų maratonas ir pažadai prieš rinkimus.
„Vartotojų lūkesčiai žymiai geresni nei verslo“, – teigė finansų ministras V.Šapoka.
„Mūsų pagrindinis augimo variklis išlieka vidaus paklausa – vartojimas ir investicijos. Natūralu, kad išorinės aplinkos negalime suvaldyti, bet mes galime pasiruošti – galime investuoti, stiprinti vidaus vartojimą tam, kad ekonomikos augimas išliktų spartesnis negu ES vidurkis. Visgi, prognozuojamu laikotarpiu augsime sparčiau negu ES vidurkis ir artėsime prie labiau išsivysčiusių šalių“, – sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
Pavasario prognozės, kad kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4 proc., o 2021 ir 2022 metais – po 2,3 proc., nesikeičia.
Tendencijos eksporto ir importo indėlyje į mūsų bendro vidaus produkto (BVP) augimą šiek tiek keičiasi. Eksportas ir importas ir toliau augs, tačiau dėl neapibrėžtumo išorinėje aplinkoje, eksporto augimo tempas lėtės, tačiau stiprėjanti vidaus paklausa importą skatins.
„Grynasis eksportas, eksporto ir importo balansas anksčiau prisidėdavo trečdaliu prie BVP augimo, o artimiausiu laikotarpiu įtaka sumažės. Ji galėtų didėti, jeigu gerės tendencijos išorinėje aplinkoje“, – sakė M.Tuskienė.
Darbo užmokesčio augimo prognozės padidintos šiems ir kitiems metams. Tačiau ekonomikai augant šiek tiek lėčiau – užmokesčio augimas taip pat mažės, o tai turėtų šiek tiek sumažinti vartotojų lūkesčius, kurie, kaip minėta anksčiau, labai aukšti.
Infliacijos prognozės atnaujintos neženkliai, buvo atsižvelgta į naftos kainas, maisto žaliavų ir paslaugų kainų augimą. „Visu prognozuojamu laikotarpiu kainų augimo šuolio nenumatome, infliacija sudarys apie 2 proc.“, – teigė M.Tuskienė.
Gyventojų aktyvumas taip pat labai didelis. Užimtumas šiais metais bus didesnis, o augimas padidintas iki 0,7 proc.
Apklausos rodo, kad verslas ir toliau linkęs investuoti.
„Matėme įspūdingą rezultatą pirmajame pusmetyje. |Pastaruosius penkerius metus numatytas investicijų augimas viršijo 8 proc. ir jis yra iš įvairių šaltinių: ir statybiniai inžineriniai pastatai, ir būstas, ir produktyvios investicijos. Panašu, kad verslas linkęs investuoti ir toliau, nustoti neketina, tačiau tempas gali šiek tiek prislopti atsižvelgiant į neapibrėžtumus rinkose“, – pastebėjo M.Tuskienė.
Pasak ministerijos ekspertų, pozityvūs veiksniai yra geresnės migracijos tendencijos, spartesnė tiesioginių užsienio investicijų plėtra, stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, Europos Centrinio Banko (ECB) skatinančios priemonės.
Neigiamos rizikos, veikiančios ekonomiką, atsižvelgiant į prognozes – „Brexit“, protekcionizmo apraiškų plėtra, monetarinės politikos pokyčiai, geopolitinė įtampa, svyravimai pasaulio finansų rinkose.
