Euro zonos šalių finansų ministrai šios savaitės pradžioje nesutarė, kokių priemonių reikia imtis ekonomikai paskatinti.
To nepavyko padaryti ir šešias valandas trukusios vaizdo konferencijos metu besiderėjusiems tų pačių valstybių lyderiams.
Nuotoliniame ES viršūnių susitikime neapsispręsta, ar Bendrija galėtų vieningai skolintis išleisdama vadinamąsias „koronos obligacijas“. Tam ypač prieštaravo Vokietija ir kai kurios kitos turtingosios šalys.
Ne veltui Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po susitikimo įspėjo, kad koronaviruso sukelta krizė gali supurtyti ir pačios ES pamatus.
Žaliųjų frakcijos Europos Parlamente atstovas Rasmusas Andresenas irgi negailėjo kritikos: „Prarandamas brangus laikas. Tenka tik apgailestauti dėl arogancijos, kurią demonstruojanti Vokietija ir kitos turtingosios valstybės stumia visą žemyną į krizę ir blokuoja protingus veiksmus.“
Tiesa, sutarta, kad bendras paramos ūkiui paketas sieks beveik 5 trilijonus eurų, tačiau valstybės narės ir jų centriniai bankai dar turės parengti konkrečių veiksmų planą.
Taip pat neaišku, ar bus įjungtas Europos stabilumo mechanizmas. Apsispręsti dėl šių klausimų skirtos net dvi savaitės.
Kol kas ES šalys mėgina gelbėtis savarankiškai. Antai turtingoji Vokietija, kuri keletą metų iš eilės turėjo biudžeto perviršį, nusprendė ūkiui paskatinti skirti net 1,1 trilijono eurų paramos paketą.
Tarp priemonių – garantijos bankų verslui teikiamoms paskoloms, tiesioginės valstybės paskolos įmonėms, akcijų supirkimo planai.
Tuo metu JAV Senatas vienbalsiai patvirtino gelbėjimo paketą, kuriame numatomas sunkumų paveiktos sveikatos priežiūros sistemos finansavimas, nedarbingumo išmokų padidinimas ir paskolos nedidelėms įmonėms, kurias paveikė valdžios institucijų apribojimai, įvesti siekiant apriboti koronaviruso plitimą.
Numatytos ir tiesioginės išmokos: piliečiai, kurių metų pajamos siekia iki 75 tūkst. dolerių (70 tūkst. eurų), gaus po 1,2 tūkst. dolerių (1,12 tūkst. eurų).
Vakar dėl šio paketo, kurio vertė siekia net 2 trilijonus dolerių (1,85 trln. eurų), turėjo balsuoti Atstovų Rūmai.
Lietuvos parlamentas jau anksčiau pritarė Vyriausybės siūlymui padidinti šių metų grynojo skolinimosi limitą nuo 904 mln. eurų iki 5,4 mlrd. eurų.
Ekonomistai ragina skolinimosi apimtį dar labiau didinti ir daryti tai kuo skubiau. Mat pasaulyje plintant koronavirusui daugelis valstybių susiduria su tokiomis pat problemomis, tad ateityje pasiskolinti gali būti sunkiau.
„Gali būti, kad kažkuriuo vienu metu visiems reikės pinigų, lygiai taip pat kaip dabar visiems reikia kaukių ar kvėpavimo aparatų.
Kita vertus, tiek Europos centrinis bankas (ECB), tiek JAV demonstruoja ryžtą spausdinant pinigus ir teikiant paramą. Gali būti, kad Europos Komisija bei ECB bus tie pinigų tiekėjai, kurie duos jų labai daug ir gal net be jokių procentų“, – sakė finansų ekspertas Marius Dubnikovas. (ELTA, LR)
Niūrios prognozės
Finansų ministerija praėjusią savaitę paskelbė numatanti, kad tuo atveju, jei koronaviruso pandemija bus suvaldyta iki metų vidurio, Lietuvos ekonomika šįmet susitrauktų 2,8 proc.
Tačiau praėjus vos kelioms dienoms prognozės darosi vis niūresnės. Pagal Lietuvos banko parengtą bazinį scenarijų, bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais turėtų trauktis net 11,4 proc., eksportas ir importas sumažėtų atitinkamai 13,4 ir 12,9 proc., nedarbo lygis gali išaugti iki 12,5 proc., darbo užmokestis – sumažėti 2,6 proc. Infliacija tokiu atveju siektų 0,4 proc.
Tiesa, yra ir optimistinis variantas: jei karantinas truktų maždaug porą mėnesių (iki gegužės vidurio), tuomet BVP smukimas siektų 3–4 procentus.
Užtat pačiu blogiausiu atveju, kaip prognozuoja centrinis bankas, karantinui užtrukus keturis mėnesius ar ilgiau, ekonomika smuktų net 21 procentu.
Pagal bazinį scenarijų prognozuojama, kad kitąmet realusis BVP augtų 9,7 proc., eksportas ir importas šoktelėtų į viršų ir augtų atitinkamai 15,1 ir 13,6 proc., nedarbo lygis turėtų nukristi iki 9,1 proc., darbo užmokestis augtų 2 proc., o infliacija siektų 1,5 proc.
