Nors nuo trečiadienio Lietuva pradėjo gyventi dar griežtesnėmis sąlygomis ir savo veiklą jau turėjo sustabdyti tūkstančiai smulkiųjų ir vidutinių verslų, kai kurie didieji prekybos tinklai, prekiaujantys ūkio prekėmis, turi veikiančius maisto prekių skyrius ir tęsia darbą.
Žurnalistai trečiadienį I.Šimonytės pasiteiravo, ar tai yra sąžininga smulkiųjų ir vidutinių verslų atžvilgiu.
„Ačiū už informaciją. Kalbant apie karantino sąlygas, tikrai ta informacija pasinaudosime ir šiandien pat ketinu diskutuoti su prekybos asociacijų vadovais. Jei matysime, kad kažkas bando situacija piktnaudžiauti, tikrai galiu garantuoti, kad Vyriausybės sprendimai ilgai neužtruks“, – pažymėjo premjerė.
Pasak jos, maisto prekių prekyba visa yra neribojama ir smulkūs verslininkai, prekiaujantys maistu, gali ir toliau prekiauti.
„Jei kažkas iš tų didelių prekybininkų bando apeiti apribojimus atsidarę traškučių skyrių, akivaizdu, kad nėra tai, koks buvo nutarimo tikslas. Jei tikrai toks elgesys tikrai yra, kalbėsimės su prekybos įmonių asociacija, kad ši praktika būtų nedelsiant nutraukta, o jei nebus nutraukta, bus pakeistas nutarimas“, – atsakė I.Šimonytė.
Smulkieji verslininkai jaučiasi diskriminuojami
Savo ruožtu smulkieji verslininkai sako patiriantys diskriminaciją. Prekyba ne maisto prekėmis turgavietėse ir specializuotose parduotuvėse nuo trečiadienio stabdoma. Tačiau didžiuosiuose prekybos tinkluose ir toliau bus galima įsigyti ne tik maisto produktų, bet ir drabužių, indų bei elektronikos prekių.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažįsta, kad smulkiųjų verslininkų skundai pagrįsti. Ministrės teigimu, padėti jiems bus mėginama skiriant subsidijas.
Nauji Vyriausybės reikalavimai palies apie 40 tūkst. ne maisto produktais prekiaujančių smulkiųjų verslininkų. Jie jaučiasi diskriminuojami, nes prekyba ne maisto produktais didžiosiose parduotuvėse nedraudžiama.
Dėl sugriežtinto karantino užsidaryti turinti sostinės turgaus prekeivė skundžiasi: „Situacija mus liūdina dėl to, nes turime užsipirkę daug prekių. Tikrai ruošėmės dirbti prieš Naujuosius. Išsiparduodame labai mažomis kainomis, kad gautumėme nors kokius pinigėlius.“
Prekiautojos turguje sutartinai teigia, jog prekybos centruose esantys ne maisto skyriai turėtų nebedirbti. „Tegul neparduoda ne maisto produktų. Tegul užsidaro, kaip ir kavinės. Dabar išeina taip, kad mums yra įstatymai, o jiems – ne“, – piktinasi viena sostinės turgaus prekeivė.
Nors maistu turguje prekiaujantys žmonės galės dirbti, prekeiviai įsitikinę – pasekmes pajus ir jie.
„Jei nėra pramonės, bus blogai ir mums. Tai įrodo pirmosios bangos patirtis. Tada nebuvo žmonių srauto, nes buvo skleidžiama informacija, jog turgavietės nedirba. Tik atsitiktinai kai kurie žmonės pamatė, kad turgus vis dėlto veikia“, – pirmąjį karantiną prisimena turguje maistu prekiaujanti moteris.
Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė sako, kad tik keliose didžiosiose parduotuvėse yra platesnis ne maisto produktų pasirinkimas, tačiau šių prekių pardavimų niekaip neplanuoja riboti.
„Žmonėms ir karantino, ir ne karantino metu gali prireikti buities prekių, kurias pirkėjai yra įpratę rasti didžiuosiuose prekybos centruose, tokių kaip baterijos, įvairios higienos prekės“, – teigia R.Keršienė.
Smulkiojo ir vidutinio verslo pirmininkė Dalia Matukienė teigia, kad priimti valdžios ribojimai yra palankesni didesniam verslui ir dėl to žada kreiptis į Konkurencijos tarybą.
Anot jos, per šį karantino laikotarpį nebuvo jokių pranešimų viešojoje erdvėje, jog koks nors smulkusis verslas būtų sukėlęs bent vieną užsikrėtimų koronavirusu protrūkį.
Konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė sako, kad priimant įvairius ribojimus reikėtų kuo labiau atsižvelgti į jų proporcingumą.
„Šiuo metu uždėti tam tikri apribojimai didžiausią poveikį gali turėti vėliau – kai jų jau nebus. Nuogąstaujame, kad kai kurios įmonės gali įgyti tam tikrą rinkos dalį, dėl ko vėliau kentėtų visi vartotojai“, – pasakoja konkurencijos tarybos narė M.Augustinavičienė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė sutinka, kad smulkiųjų verslininkų situacija šiuo metu nėra gera.
„Galbūt ir reikėtų išlygos smulkiesiems verslams. Noriu pabrėžti, kad ir didieji tinklai, kurie prekiauja ne maisto prekėmis taip pat neveikia ir neveiks. Žinoma, smulkieji verslininkai tikrai yra teisūs dėl didžiųjų prekybos centrų ir, manau, kad dabar priimti sprendimai dar nėra galutiniai“, – teigia A.Armonaitė.
Prekybą stabdyti turintys verslininkai tikisi solidesnės valstybės paramos.
Valstybė iki šiol yra išmokėjusi apie 0,5 mlrd. eurų prastovų subsidijų, jas gauna apie 200 tūkst. žmonių. Lietuvos bankas paskelbė, kad kitąmet ekonomika augs, tačiau ne tiek, kiek manyta anksčiau. Augimas sieks beveik 2 proc.
