Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutavo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistas Titas Budreika.
– Pone Varkulevičiau, Statistikos departamento duomenimis, nepaisant pandemijos situacijos, atlyginimai po truputį auga. Prezidentūra teigia, kad jie galėtų būti dar didesni. Kaip šią situaciją mato verslas – ar yra galimybių atlyginimams augti sparčiau?
– Suprantama, kad atlyginimai yra didelis stimulas dirbantiems pramonėje, paslaugų sektoriuje. Tačiau visi suprantame, kad atlyginimus mokame ne todėl, kad tiesiog norime – reikia turėti įplaukų. Čia pagrindinis faktorius yra konkurencingumas tiek vietos, tiek pasaulio rinkoje. Verslas mato visą priemonių kompleksą, kuris leistų atlyginimus padidinti – konkurencingumo priemonės, mokesčių politika, žmonių kompetencijos kėlimas.
Šie faktoriai sudarytų prielaidas atlyginimų kėlimui, nes pandemijos akivaizdoje verslas tikrai patiria didžiulius nuostolius. Kai nėra įplaukų, kalbėti tik apie atlyginimų didinimus yra sudėtinga.
– Pone Budreika, net ir prezidentūra sako, kad kuriamas BVP auga sparčiau nei atlyginimai, bet darbo užmokestis vis dar atsilieka. Kodėl, jūsų nuomone, taip yra?
– Iš pradžių reikia suprasti, kas yra atlyginimas. Tai yra susitarimas tarp samdomo darbuotojo ir darbdavio už kokią sumą bus atliktas tam tikras darbas. Esminis dalykas – darbuotojų našumas. Kuo darbuotojas yra našesnis, tuo didesnė paskata darbdaviui mokėti didesnį atlyginimą. Kitas aspektas, aišku, yra situacija darbo rinkoje, kurioje pastaraisiais metais jaučiamas darbuotojų trūkumas.
Žinoma, pandemija truputėlį pakoregavo darbo rinką, nes dabar trūkumas mažesnis, tačiau vis tiek – darbuotojų trūksta. Kas atsitinka? Darbdaviai dėl našaus darbuotojo pradeda konkuruoti vieni su kitais.
Akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, kaip darbuotoją prisivilioti pas save, yra geresnis darbo užmokestis. Taigi visa šita situacija darbo rinkoje priverčia atlyginimus sparčiai kilti savaime, be jokių valdžios intervencijų.
Jei žiūrime statistiškai, pramonėje darbo našumas palyginamosiomis kainomis nuo 2015 metų išaugo maždaug 6 proc., o darbo užmokestis išaugo netgi 17 proc. Kai darbo užmokesčio augimas viršija darbo našumo augimą, tada įvyksta ekonomiškai pavojinga situacija, kuomet įmonės tampa mažiau konkurencingos ir čia yra svarbiausias aspektas.
– Mūsų našumas auga mažiau nei kaimyninių šalių. Kodėl?
– Tai lemia mūsų tradicinė ekonomikos struktūra. Verslai gamina mažos pridėtinės vertės produkciją ir negali didinti darbo našumo taip, kaip reikėtų. Žinoma, jeigu mes daugiau investuotumėme į įrenginius, technologijas, skaitmenizavimą, būtų galima didinti darbo našumą.
– Prezidentūra kaip tik ir pasiūlė diskutuoti apie pelno mokesčio lengvatą įmonėms, kurios augintų darbo užmokesčio fondą. Pone Varkulevičiau, koks jūsų požiūris į šias diskusijas?
– Be abejonės, tai yra paskata – jei sukuri daugiau vertės, gauni didesnį atlyginimą. Tačiau vien skaitmenizavimas ar naujų inovacijų diegimas yra nepakankami instrumentai. Mes atsiliekame nuo kai kurių kaimyninių valstybių, nes neveikia kompleksinis mechanizmas.
Jeigu pasižiūrėtume į atlyginimų skalę, matytume didžiulę diferenciaciją tarp atskirų sektorių. Žavėtis vien aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimu negalime, nes turime žiūrėti, iš ko valstybė šiandien gyvena, kas jai suneša didžiausią dalį pinigų ir į kurį verslo sektorių kiekvieną rytą dirbti važiuoja daugiausia žmonių.
– Pramoninkų konfederacija kartu su kitomis verslo asociacijomis teikia savo pasiūlymus ir Vyriausybės programai. Mačiau, kad ten kalbama apie reinvestuojamo pelno apmokestinimą. Lietuvos laisvosios rinkos institutas dar prieš 25 metus kalbėjo apie tai, kad pelnas, kuris yra investuojamas atgal į įmonę, neturėtų būti apmokestinimas. Pone Budreika, kiek tai apskritai svarbu?
– Dabartinėje Vyriausybės programoje lyg ir yra numatytas šio klausimo svarstymas. Svarbiausią dalyką jau minėjau – jei mes sukursime įmonėms sąlygas investuoti į technologijas, augs ir visa ekonomika, tad atitinkamai ir atlyginimai.
Apskritai kalbant, svarbu, kad bendra investicinė aplinka Lietuvoje būtų gera, nes konkuruojame ir su kitomis vidurio rytų Europos šalimis. Latvijoje ši lengvata įvesta prieš porą metų, Estijoje dar seniau. Šios šalys pasižymi geresne investicine aplinka ir ten investicijų ateina daugiau nei į Lietuvą.
– Su naujuoju Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku kalbėjome apie galimus mokesčių pakeitimus, kurie padėtų didinti atlyginimą. Jis pirštu duria į biudžetą ir sako, kad praradimai gali būti labai dideli. Pone Budreika, ką manote?
– Taip, kiekviena lengvata biudžetui kainuoja tam tikrą pinigų sumą. Tokiais atvejais reikėtų atlikti kaštų ir naudos analizę ir pasižiūrėti, kokia bus gaunama nauda iš konkrečios lengvatos. Tačiau, kai kalbame apie reinvestuojamo pelno mokestį, matome, kad kitos šalys šią lengvatą įsiveda ne veltui.
– Pone Varkulevičiau, ar šiuo metu reikėtų svarstyti apie minimalaus atlyginimo kėlimą, ar reikėtų stebėti ekonomiką ir palaukti?
– Tiek Trišalėje taryboje, tiek kitose socialinio dialogo formose šis klausimas nuolat keliamas, tačiau reikėtų labai aiškiai atskirti, pavyzdžiui, valstybinį ir kultūros sektorių, kuris yra labai jautrus. Krizė yra krizė, tačiau apie žmonių socialinę gerovę kalbėti reikia.
Mes labai dažnai pamirštame eksporto prasmę valstybei. Į šį sektorių mes turime dėti visas pastangas. Kaip vienas politikas įvardijo – užsienio reikalų ministras pirmiausia yra užsienio prekybos ministras. Svarbu kalbėti ne tik apie valstybės saugumo klausimą, bet ir apie eksporto skatinimą.
Jeigu jūs atsiversite duomenų bazėje ir pasižiūrėsite, kaip reguliuojamas ir skatinamas eksportas, rasite vieną nedidelę programą, kuri buvo patvirtinta labai seniai. Negerai, jog valstybė, kurios pramonės ir paslaugų struktūra yra orientuota į eksportą, neturi bendro kompleksinio dokumento.
– Pone Budreika, ar įmanoma svarstyti, kiek būtų galima kelti atlyginimus?
– Šiais metais, nepaisant koronaviruso situacijos, vidutinis darbo užmokestis auga ir tai yra geras ženklas ekonomikai. Kalbėti apie augimą įmanoma, bet jis nebus toks didelis, kaip praėjusiais metais. Jeigu pastaraisiais metais darbo užmokestis vidutiniškai augo iki maždaug 10 proc. per metus, šiais metais net ir pusė to augimo būtų geras požymis.
Vis dėlto antra koronaviruso banga smogė ekonomikai gana stipriai, tad mes nežinome, koks bus galutinis rezultatas. „Sodros“ duomenys rodo tam tikrą augimą, bet turime sulaukti metų pabaigos ir galutinių duomenų, kad galėtume daryti tam tikras išvadas.
