– Ministre, kaip sekasi rinkti pagrindinius mokesčius?
– Mokesčių surinkimai yra tikrai mažesni nei normaliu laikotarpiu, bet turbūt tai natūralu, nes karantinas apribojo daugelio verslų veiklą. Leidome nukentėjusiems verslams atidėti mokesčių mokėjimą iki metų vidurio, tad geresnių laikų reikia tikėtis antroje metų pusėje, kai vakcinavimo procesas duos savo.
– Kiek per paskutinius mėnesius nepririnkta pagrindinių vartojimo mokesčių?
– Na, praėjusiais metais yra nesurinkta beveik milijardas mokesčių. Tai išties dideli dydžiai. Lauksim, kol pasibaigs mokesčių atidėjimai ir galėsime suskaičiuoti, kokios sumos visgi sugrįš.
– Ministre, jei antroji banga užsitęstų, Vyriausybė skolintųsi daugiau ar taikytų kitas strategijas?
– Visos tarptautinės institucijos ragina palaikyti vartojimą ir ekonomiką šiuo laikotarpiu bei netaupyti, nes tai atsilieps prarastomis darbo vietomis ir žlugusiais verslais. Šiuo laiku skolintis galimybės yra tikrai geros – nėra taikomas Stabilumo ir augimo paktas. Prasideda diskusijos, kiek jis apskritai dar bus taikomas ateinančiais metais.
Manau, kad pirmiausia reikia galvoti apie darbo vietų išsaugojimą. Tarptautinės organizacijos taip pat pabrėžia, jog visos priemonės, kurių mes imamės skolintomis lėšomis, turėtų būti labai aiškiai pamatuotos. Negalime dalinti pinigų per ilgai ir tada, kai nereikia.
Iš praėjusios bangos turime pamokų – indėliai augo, o tam tikros įmonės, kurios nenukentėjo, iš valstybės pasiėmė lengvus pinigus. Bandome nekartoti tų pačių klaidų ir stengiamės, kad priemonės būtų taiklios bei efektyvios.
– Kyla diskusijos apie skolos kainas. Lietuva skolinasi kiek brangiau nei Latvija, Estija ar net Ispanija. Kodėl?
– Reikėtų lyginti palyginamus dalykus. Yra įvairiausi skolos instrumentai ir laikotarpiai, kuriam laikui skolinamasi. Taip pat svarbu, koks pelningumas ir išpirkimas. Šiuo metu nereikėtų mūsų lyginti su kaimynais, nes naudojamos gana skirtingos metodikos.
Bet kokiu atveju, skolos aptarnavimo kaštai mažėja. Skolintis šiandien yra labai palanku. Manau, jog reikia koncentruotis į priemonių taiklumą, kad nesiskolintume tada, kada iš tikrųjų nereikia.
– Finansų ministerija užsimojo peržiūrėti mokestines lengvatas. Šią savaitę ministerija kvietė piliečius teikti idėjas dėl mokesčių lengvatos. Ar sulaukėte reakcijų?
– Konkrečių pasiūlymų dar neišgirdome. Labiau sulaukėme pamąstymų socialiniuose tinkluose, kur žmonės vienaip ar kitaip atsiliepia apie tam tikras mokestines lengvatas – kas yra teisinga, o kas ne. Manau, kad pasiūlymų dar sulauksime. Analizę šiuo metu darome ir mes.
– Mokestinių lengvatų yra daug ir įvairių. Kaip jūs ieškosite atsakymo į klausimą, kurios iš tiesų yra reikalingos, o kurios – ne?
– Reikia sau atsakyti į labai aiškius klausimus. Pirmiausia, kodėl ta lengvata apskritai atsirado ir koks jos tikslas? Galbūt tas tikslas jau įgyvendintas, nes jeigu, pavyzdžiui, lengvata atsirado tam, kad tam tikra verslo sritis atsigautų ir pradėtų vystytis, tai gal jau tai įvykę.
Turime naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, kuriose taip pat kalbama apie tai, jog reikia atsisakyti mokestinių lengvatų, nes jos iškraipo mokesčių sistemą. Daug tikslingiau tų pačių tikslų siekti tiesioginėmis išmokomis arba tam tikromis paslaugomis.
Prie daugelio lengvatų, darant analizę, matome prierašą, kad didžioji dalis tos lengvatos atiteko verslui, o ne paprastiems žmonėms. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad jeigu padarysime mažesnį PVM maistui, tai visas maistas atpigs, pavyzdžiui, 10 proc. ir viskas bus labai smagu, tačiau taip nebus.
Tikslių atsakymų, kas keisis šiandien dar neturime – reikia užbaigti analizę ir įsivertinti, o tada jau apsispręsime.
– Ar nemanote, kad galime tapti nekonkurencingi, jeigu apkrausime savo produkciją didesniais mokesčiais?
– Tai yra viena iš tų problemų, kurias mes analizuojame. Kaip prie lengvatų yra prierašas, kad ji yra neefektyvi, taip pat yra ir prierašas, kad kitos šalys šią lengvatą taiko. Jei mes tokių lengvatų atsisakytume, blogiau būtų mums. Reikia žiūrėti į bendrą tarptautinį kontekstą.
Pozityviai nuteikia tai, jog tarptautinės organizacijos kaip EBPO, Europos Komisija (EK) irgi pradeda kelti šį klausimą ir sako, jog lengvatos yra neteisingos, o tų pačių tikslų galima siekti kitais metodais.
– O ar dabar metas judinti mokesčius, kai ekonomikoje ir versle yra labiau pesimistinės nuotaikos?
– Na, dėl pesimizmo abejočiau. Labiau tai pavadinčiau atsargiu laukimu, kaip pasikeis situacija. Žmonės viltingai laukia vakcinavimo proceso. Yra optimizmas, kad ekonomika šiais metais turėtų augti. Bet kokiu atveju, mokestinių lengvatų peržiūra įvyktų dabar, tačiau sprendimai įsigaliotų kitais metais, kai vakcinacijos procesas bus pasistūmėjęs.
Apskritai kalbant, mokesčiai skirti surinkti lėšas tam, kad valstybė galėtų efektyviai teikti kokybiškas paslaugas ir padėti žmonėms.
– Jei teisingai supratau, tai valstybė šiuo metu surenka per mažai mokesčių?
– Jei lyginsime save tarptautiniame kontekste, matysime, kad dalis BVP, kuri skiriama mokėti pensijoms, yra gerokai mažesnė nei išsivysčiusių valstybių. Tai yra signalas, kad šioje srityje turėtume daryti kažkokius pokyčius.
Taip pat matome, kad dalis, surenkama mokesčių pavidalu nuo BVP, bendrame kontekste taip pat yra mažesnė. Taigi, kai sakome, kad valstybė teikia nekokybiškas paslaugas, atlyginimai maži tiek medikams, tiek gaisrininkams, tiek mokytojams, reikia suprasti, kad tuos pinigus kažkas suneša ir jie nenukrenta iš dangaus.
Tam, kad turėtume kokybiškas paslaugas ir užtikrintumėme orias išmokas, pensijas bei darbo užmokestį, turime suprasti, kad reikia mokėti mokesčius.
– Ministre, yra tokia nuomonė, kad mokesčių tarifai turėtų vienodėti nepriklausomai nuo veiklos formų – individualus ar samdomas darbas. Ką jūs galvojate?
– Apie tai kalbama ne tik Lietuvoje. Matome, tas pačias kalbas ir ES kontekste. Naujų darbo formų atsiranda vis daugiau, nes technologinės galimybės dirbti iš skirtingų vietovių ir teikti paslaugas savarankiškai vis platėja. Todėl ir atsiranda tokių pamąstymų, kad socialinio draudimo garantijos ir mokami mokesčiai nuo įvairiausių darbo formų turėtų tapti vienodi, nes kitaip darbo rinka iškrypsta.
Turime pavyzdžių, kai įvairios įmonės atleidžia savo darbuotojus, paprašo tapti juos savarankiškai dirbančiais, tačiau realiai jie daro tą patį darbą, kaip ir prieš tai. Tam, kad neskatintume tokių persikraustymų iš normalių darbo sutarčių, tos sąlygos po truputį turėtų vienodėti.
– Ar Finansų ministerija galvoja apie naujų mokesčių įvedimą ir jei taip, tai kokių?
– Kol kas konkrečių planų tikrai nėra. Kalbant apie tarptautinį kontekstą ir Žaliąjį kursą, aplinkosaugos mokesčiai yra diskusijose, tačiau nieko konkretaus tikrai negaliu įvardyti.
