Pranašauja diržų veržimąsi
Šią savaitę ekonomistas Žygimantas Mauricas pasidalijo įžvalgomis apie karantino ribojimų poveikį ekonomikai ir palygino Lietuvos bei Estijos padėtį.
„Lėtieji estai nespėjo karantino sugriežtinti, o jau, žiūrėk, ir nebereikia. Jei rimčiau, tai tikimybė didėja, kad lėtoji Estija ir šios krizė metu aplenks Lietuvą, nes kuo didesni ekonominiai suvaržymai – tuo mažesnis ekonomikos augimas ir didesnis biudžeto deficitas“, – savo paskyroje feisbuke rašė Ž.Mauricas.
Anot jo, didėja tikimybė, kad Lietuvai, priešingai nei Estijai, ateityje gali tekti veržtis diržus.
„Estijoje, priešingai nei Lietuvoje, antrojo karantino metu veikė ne maisto prekių parduotuvės bei daugelis kitų verslų. Be to, nepaisydama savo lėtumo, Estija jau švelnina karantino apribojimus.
Nuo sausio 18 dienos leista atsidaryti restoranams ir kavinėms (tiesa, tik nuo 6 val. ryto iki 7 val. vakaro), muziejams bei daliai laisvalaikio paslaugas teikiančių įmonių.
Taip pat nuo sausio 25 dienos yra teikiamos kontaktinio ugdymo paslaugos visiems moksleiviams (iki sausio 25 kontaktinio ugdymo paslaugos buvo teikiamos tik 1–4 ir 9–12 klasių moksleiviams).
Estijoje nėra reikalavimo dėvėti kaukes lauke ir nėra suvaržymų judėjimui šalies viduje“, – pastebėjimus žėrė Ž.Mauricas.
Lietuvos neišskiria
„SME Finance“ vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas su tokiomis Ž.Maurico mintimis sutinka tik iš dalies. Jis sako, jog kalbant apie diržų veržimąsi nereikėtų išskirti tik Lietuvos.
„Visa euro zona masiškai skatina savo ekonomiką ir dar kažkurį laiką tikrai skatins. Tai reiškia, kad šioje vietoje Lietuva stipriai iš kitų euro zonos šalių neišsiskiria, nes visos šalys dabar skatina ekonomiką ir visose šalyse šiais metais matysime gana didelį skolos ir deficito augimą“, – teigia A.Izgorodinas.
Ar prireiks veržtis diržus, anot ekonomisto A.Izgorodino, priklausys nuo dviejų aspektų. Pirma – kaip greitai atsigaus ekonomika ir darbo rinka, antra – kaip bus su koronavirusu – daugiau mažiau nugalėsime jį ar ne.
„Lietuva šiuo metu finansų rinkose skolinasi už 0,16 proc. dešimčiai metų. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų Lietuva skolinosi už 11–12 proc. dešimčiai metų.
Tai reiškia, kad kol kas finansų rinkos tikrai gana gerai vertina Lietuvą ir Lietuvos ekonomiką bei leidžia Lietuvai skolintis praktiškai nemokamai“, – apie finansinę situaciją pasakoja A.Izgorodinas.
Anot ekonomisto, pirmiausia reikėtų palaukti, kol mūsų ekonomika realiai atsigaus ir tik tada galvoti – reikia veržtis diržus, ar ne.
„Iš vienos pusės, mūsų BVP nuosmukis praeitais metais yra tikrai labai nedidelis – 1,3 proc. Vis dėlto, problema yra ta, kad atsigauna ir auga pagrindiniai sektoriai, tačiau stipriai prastėja viešbučių, restoranų ir kavinių būklė“, – apie BVP rodiklius naujienų portalui lrytas.lt aiškina A.Izgorodinas.
Nemano, jog išryškės didelis skirtumai
„Jeigu žiūrėtume į paskutinius ES statistikos tarnybos pateiktus skaičius, kurie pateikti apie trečiąjį praeitų metų ketvirtį, tai Lietuva ir Baltijos šalių kontekste, ir ES kontekste demonstravo vieną iš geriausių BVP rezultatų“, – Lietuvos ekonominę situaciją tarptautiniu mastu vertina A.Izgorodinas.
Jo spėjimu, Lietuva ir ketvirtą ketvirtį pademonstruos geresnį BVP rezultatą nei Latvija ir Estija. Tai, anot jo, lemia šiai krizei palanki mūsų valstybės ekonominė struktūra.
„Europoje ir euro zonoje nuo COVID-19 viruso mažiausiai nukentėjo pramonės sektorius. Galiu pateikti palyginimą – gruodžio mėnesį Vokietijos nuotaikos buvo tris kartus geresnės nei praeitų metų vasario mėnesi, dar prieš pandemiją, – apie ekonomines struktūras pasakoja A.Izgorodinas. – Mūsų ekonomikoje taip pat vyrauja pramonė, kuri sukuria 20 proc. BVP, o kitose Baltijos šalyse pramonės svoris yra mažesnis.“
Pasak jo, visa kita tiek Latvijoje, tiek Estijoje yra labai panašu, nes ten taip pat taikomi vienokie ar kitokie ekonomikos ribojimai. Taigi didelio skirtumo, A.Izgorodino nuomone, tarp Baltijos valstybių neturėtų išryškėti.
Palaiko laipsnišką atidarymą
Anot A.Izgorodino, antrajai bangai nebuvo pakankamai pasiruošta, tad ir ribojimų prireikė daugiau nei kitur.
„Sakyčiau, kad tikrai vasarą buvo praleista proga pasiruošti antrajai viruso bangai. Kitos šalys masiškai statė laikinas ligonines, investavo į ligoninių lovų kūrimą tam, kad kai ateis antra banga, būtų įmanoma padaryti kuo mažiau suvaržymų“, – teigia A.Izgorodinas.
A.Izgorodinas tiksliai neatsakė, kurios šalies – Lietuvos ar Estijos – vykdomą politiką karantino ribojimų klausimu palaiko labiau, tačiau prabyla apie protingą balansą.
„Tai yra labai sudėtingas klausimas, nes mes kalbame apie žmonių gyvybes ir apie žmonių sveikatą. Vis dėlto, sakyčiau, jog vasario mėnesį jau tikrai reikėtų galvoti apie tam tikrų suvaržymų nuėmimą.
Nesu gydytojas, bet veikiausiai virusas iki vasaros niekur neišeis. Ar tai reiškia, kad turėsime griežto karantino laikytis iki vasaros? Tai nužudytų ekonomiką“, – teigia A.Izgorodinas.
Anot A.Izgorodino, ekonomiką atverti reikėtų palaipsniui: „Mano asmeninė pozicija – ekonomikos suvaržymų turi būti mažiau. Reikėtų atverti nebūtinųjų prekių parduotuves, kirpyklas, aišku, paliekant absoliučiai visas įmanomas saugumo priemones. Pritarčiau laipsniškam verslų atidarymui.“
Parama neatstos darbo
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė teigia, jog jokia iš valstybės gauta parama vis dėlto neatstos galimybės dirbti ir užsidirbti.
„Antroji subsidijų pagalbos priemonė dar tik ateina, o juk nuo karantino sugriežtinimo praėjo keli mėnesiai. Pagalvokite, kaip reikia išgyventi mažoms įmonėms. Nieko nuostabaus, kad jie naudoja ir vaiko pinigus, kad galėtų gelbėti verslą“, – „Žinių radijui“ teigė D.Matukienė.
Anot jos, tam, kad neištiktų ekonominis krachas, valdžiai reikėtų svarstyti apie ekonomikos laisvinimo planą.
„Su šia Vyriausybe labai daug kalbėsimės ir diskutuosime. Vis dėlto, manau, kad šiandien reikia galvoti ir apie verslų, kurie nesudaro absoliučiai jokios grėsmės dėl užsikrėtimo, atlaisvinimą“, – apie karantino ribojimų naikinimą „Žinių radijui“ kalbėjo D.Matukienė.
