A. Izgorodinas: Lietuva gali susidurti su narystės euro zonoje minusais

Skirtingas euro zonos narių atsigavimo nuo COVID-19 pandemijos tempas, skirtinga ES narių ekonominė struktūra ir tuo pačių metu taikoma vienoda pinigų politika ilgainiui gali privesti Baltijos regiono ekonomikas prie perkaitimo, sako „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasak A.Izgorodino, Baltijos regiono ekonomikos gali perkaisti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasak A.Izgorodino, Baltijos regiono ekonomikos gali perkaisti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pasak A.Izgorodino, Baltijos regiono ekonomikos gali perkaisti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasak A.Izgorodino, Baltijos regiono ekonomikos gali perkaisti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 26, 2021, 5:27 PM, atnaujinta Apr 26, 2021, 5:27 PM

„Problema yra tai, kad dėl skirtingos ekonomikos struktūros euro zonos valstybės labai skirtingu tempu atsigaus nuo COVID-19 krizės padarinių. Kaip jau parodė praktika, koronavirusas mažiausiai paveikė industrinių euro zonos narių ekonomikas, bet stipriai smogė toms euro zonos valstybėms, kurių ekonomika yra labiau priklausoma nuo paslaugų sektoriaus, ypač nuo viešbučių, restoranų ir kavinių segmentų. Atitinkamai, ir atsigavimo tempas skirtingose euro zonos valstybėse bus skirtingas“, – sakė jis.

Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuvos ekonomikos struktūra šiuo atveju yra atspari COVID-19 pandemijai.

„Lietuvos ekonomikos struktūra yra labai palanki koronaviruso atžvilgiu: pramonė yra didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius ir sukuria apie 20 proc. viso Lietuvos BVP. Tuo tarpu pagal apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus dalį BVP, Lietuva yra 8 vietoje nuo galo visoje ES: šis sektorius sukuria tik 1,7 proc. Lietuvos BVP“, – pažymėjo jis.

Anot I. Izgorodino, jei pandemija nesitrauks iš Europos, atotrūkis tarp valstybių ekonominės gerovės dar labiau augs.

„Labai tikėtina, kad kelerių metų perspektyvoje COVID-19 virusas iš Europos niekur nesitrauks, todėl išlieka rizika, kad ES valstybės gali tam tikram laikotarpiui riboti gyventojų srautus į masinio susibūrimo objektus, įskaitant ir viešbučių bei maitinimo sektorių.

Jeigu taip įvyks, matysime labai skirtingą ekonomikos atsigavimo tempą skirtingose euro zonos regionuose: dėl didelės priklausomybės nuo viešbučių ir restoranų sektoriaus Pietų Europos euro zonos narių ekonomikos atsigavimas gali būti lėtesnis nei, pavyzdžiui, Lietuvoje, kur labiau dominuoja industrinis ekonomikos modelis“, – akcentavo jis.

Ekonomisto teigimu, skirtinga euro zonos narių ekonomikos struktūra ir skirtingas atsigavimo nuo COVID-19 tempas taps iššūkiu Europos centriniam bankui (ECB).

„Šiuo metu visos euro zonos narių ekonomikos, išskyrus Airiją, yra recesijoje, tad ECB skatina ekonomiką visomis įmanomomis priemonėmis.

Visgi problema yra tai, kad visoje euro zonoje šiuo metu yra taikoma ta pati viena pinigų politika, bet 2023-2024 m. ekonominė situacija euro zonos valstybėse bus labai skirtinga: Pietų Europos regionui gali būti reikalinga skatinamoji pinigų politika, tuo tarpu Baltijos regiono valstybėms jau gali prireikti pinigų politikos griežtinimo dėl spartaus ekonomikos atsigavimo tempo“, – sakė A. Izgorodinas.

„Jeigu Europos centrinis bankas toliau laikysis skatinamosios pinigų politikos kurso, didėja rizika, kad Baltijos regiono ekonomikos gali priartėti prie ekonomikos perkaitimo rizikos“, – pridūrė jis.

Visgi ekonomistas pažymėjo, kad trumpuoju laikotarpiu skatinamoji pinigų politika yra naudinga ir Lietuvai.

„Taigi šiuo metu vienoda pinigų politika euro zonoje Lietuvai yra naudinga, kadangi ir Lietuvos BVP traukiasi, o Lietuvai taip pat reikalingas ekonomikos skatinimas. Tačiau 2023 m. ir ypač 2024 m. Lietuvos ekonomikai jau, tikėtina, reikės griežtesnės pinigų politikos. Visgi mažai tikėtina, kad ECB imsis radikalių pinigų politikos griežtinimo veiksmų“, – sakė A. Izgorodinas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.