Kaip skelbia rinkos tyrimų kompanija „NielsenIQ“, kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje Rusijoje smarkiai padidėjo alkoholinių gėrimų paklausa.
Alaus pardavimas, palyginti su praėjusiais metais, išaugo 9–15 proc., degtinės – 10–13 proc. Užtat džino paklausa buvo net 60 proc. didesnė nei prieš metus.
Kovo mėnesį stebėta milžiniška ilgai galiojančių maisto produktų paklausa ėmė slūgti. Todėl balandžio pradžioje ryžių ar makaronų buvo parduodama tik 4–8 proc. daugiau nei prieš metus, o grikių – netgi šiek tiek mažiau. Išimtis tik greitai paruošiami makaronai, kurių nupirkta kone penktadaliu daugiau.
Galbūt rusai jau sukaupė pakankamai maisto atsargų ir dabar ėmė kaupti svaigalus? Tikriausiai. Ir ne bet kokius.
„Smarkiai padidėjo brangių aukštos klasės gėrimų pardavimas. Jie dažniausiai būna užsieniniai, todėl pirkėjai baiminasi, kad greitai jų nebeliks arba kainos smarkiai pakils“, – aiškino Alkoholio rinkos tyrimų centro vadovas Vadimas Drobizas.
Anot jo, būtent dėl šios priežasties buvo šluojamas viskis, tekila, džinas ar romas. Kaip ir užsieninis alus, nes daugelis pasaulinių gamintojų būtent pastarosiomis savaitėmis paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos.
O kita prekė, kurią rusai pirko kaip pamišę, buvo vaistai. Per kovą šioje šalyje jų parduota už 134 mlrd. rublių (gerokai daugiau nei milijardą eurų), o tai net 2,6 karto daugiau nei 2021 metų kovą. Parduotų pakuočių skaičius per metus irgi smarkiai išaugo – nuo 215 mln. pernai iki 427 mln. šįmet.
Su vaistų deficitu susidūrė net ir Kremlius. Kovą neįvyko daugiau kaip trečdalis valstybinių vaistų įsigijimų. Mat tiekėjai arba nesutiko parduoti preparatų už valdžios nustatytas kainas, arba jų tiesiog neturėjo dėl paskelbtų sankcijų.
Pastarosios nulėmė, kad šiuo metu Rusijoje katastrofiškai stinga kontaktinių lęšių akims. Jų naudotojai pradėjo masiškai pirkti šiuos gaminius vos tik prasidėjus karui, kai tapo aišku, kad daugelis Vakarų kompanijų iš šalies tikriausiai pasitrauks.
Rusijoje didžiąją dalį kontaktinių lęšių rinkos – daugiau kaip 50 proc. fizinėse parduotuvėse ir apie 80 proc. interneto prekybos svetainėse – užima JAV kompanija „Procter & Gamble“.
Ji dar kovą paskelbė stabdysianti dalies prekių tiekimą į Rusiją.
