Naujos kompensacijos tik nuo kitų metų
G.Skaistė priminė, kad Vyriausybė dar balandį pateikė Infliacijos pasekmių švelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo paketą, kuriame buvo numatytos dujų ir elektros kainų kompensacijos. Šios kompensacijos galioja iki šiol ir tęsis iki Naujųjų, todėl naujos kompensacijos bus nustatomos tik kartu su 2023 m. biudžetu.
Nuo šių metų sausio iki balandžio pabaigos valstybė 9 proc. lengvatinį PVM tarifą kompensavo. G.Skaistės teigimu, nulinis PVM šildymui galėtų galioti dar du šildymo sezonus.
„Tai galiotų nuo šių metų spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., taip pat nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. Toks sprendimas priimamas, nes matome, kad energetikos prekių kainos išliks aukštos dar kurį laiką“, – kalbėjo ji.
Dėl tokio sprendimo į biudžetą įplaukos gali sumažėti apie 54 mln. eurų, o kitąmet – apie 57 mln. eurų. „Tikėtina, kad visas šis paketas biudžetui kainuos apie 110 mln. eurų“, – teigė G.Skaistė.
Tačiau ji patikino, kad kitąmet naujų mokesčių dėl to išvysti neturėtume.
„Yra priimtas Konstitucinio teismo sprendimas, kad daugiau jokių papildomų mokesčių teikimų su nauju biudžetu būti nebegali, todėl mokesčių didinimų 2023 m. atnešti neplanuojame“, – pareiškė ministrė, paminėdama, kad visgi pokyčių galėtume išvysti 2024 m.
Anot jos, kitų metų biudžete numatomas gyventojų pajamų didinimas, taip pat dalinis energijos kainų augimo kompensavimas. Numatoma išlaikyti padidintą krašto apsaugos finansavimą, jo dydis bus nemažesnis nei 2,52 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
D.Kreivys: ekstremalios situacijos neskelbsime
Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė priims sprendimus, kuriais šilumos tiekėjams bus sudaromos lankstesnės sąlygos įsigyti mazuto ar dyzelino šiam šildymo sezonui.
„Mazuto kaina šiuo metu rinkoje siekia apie 80 eurų už megavatvalandę, kai tuo metu gamtinių dujų kaina – 237 eurus už megavatvalandę. Vien dujų pakeitimas mazutu sutaupys apie 100 mln. eurų, taip pat leis miestui šį šildymo sezoną nustatyti panašią kainą į buvusią pernai“, – kalbėjo D.Kreivys.
Šiemet mazutą dar galėtų kūrenti keturi miestai – Šiauliai, Klaipėda ir Panevėžys. Tačiau šiuo metu jie tokių planų neturi.
Antras valdžios sprendimas – didinti biokuro pasiūlą, nes biržoje jo kaina auga itin sparčiai.
„Vyriausybės nutarimu, Valstybinių miškų urėdijai (VMU) pavesta ypatingos skubos tvarka pradėti ruošti biokurą ir taip padėti užtikrinti biokuro pasiūlą šiam sezonui. Iki šiol VMU parduodavo tik žaliavinę medieną. Dabar VMU turėtų parduoti ne tik žaliavinę medieną, bet ir gaminti biokurą, aktyviau veikti biokuro kainą rinkoje. Nustatyta, kad bent 20 proc. per metus pagaminamos VMU produkcijos turėtų būti skirta biokurui.
VMU turėtų patiekti tiek žaliavos, kad būtų pakeistas prarastas importas iš Rusijos ir Baltarusijos“, – aiškino energetikos ministras.
D.Kreivys įvertino Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymą skelbti ekstremalią situaciją dėl aukštų energetikos kainų. Anot jo, būtume pirmoji šalis priėmusi tokį sprendimą, o tai skleistų žinią, kad šaliai trūksta energetinių išteklių ir esame bėdoje.
„Galime įsivaizduoti, kaip tada reaguotų užsienio investuotojai, kokią paniką sukeltume tarptautinėse rinkose, todėl Vyriausybė nesvarsto ekstremalios situacijos skelbimo“, – sakė jis.
Pokyčiai dėl šildymo kompensacijų
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pareiškė, kad kompensacijas už centralizuotą šildymą reikėtų skirti iš karto šešiems mėnesiams – visam šildymo sezonui, o ne trims, kaip yra dabar.
„Šildymo kompensacijų gavėjams nebereikėtų antrą kartą per tą patį šildymo sezoną kreiptis dėl kompensacijos“, – sakė Monika Navickienė.
Kreiptis dėl kompensacijos bus galima nebūtinai prasidėjus šildymo sezonui, bet ir mėnesį iki jo pradžios.
„Jau rugsėjo viduryje žmonės gali kreiptis į savivaldybę. Ši šildymo kompensacija pasieks ne tik pačias mažiausias pajamas gaunančius, neįgaliuosius, pensininkus, vienišus asmenis, bet ir vidutinį darbo užmokestį gaunančius žmones“, – teigė M.Navickienė.
„Esame paskaičiavę, kad keturių asmenų šeima, iš kurios du uždirba vidutinį darbo užmokestį, gyvena 70 kvadratinių metrų ploto bute, už šildymą sumokėtų ne daugiau nei 45 eurus“, – pateikė pavyzdį ji.
„Jeigu žmogus kreipsis į savivaldybę vėliau, ne laiku, tada jam kompensacija bus skiriama už praėjusius du mėnesius. Jei žmogus kreipsis laiku arba iš anksto, nes dabar bus sudaryta tokia galimybė, jis galės gauti kompensaciją visiems šešiems mėnesiams. Tad viskas priklausys nuo to, kada žmogus kreipsis į savivaldybę“, – aiškino ministrė.
Anot socialinės apsaugos ir darbo ministrės, tokia tvarka apsaugo gyventojų pajamas, kad už šildymą nebūtų sumokėta daugiau nei 10 proc. žmogaus arba namų ūkio pajamų išskaičiavus valstybės remiamų pajamų dydžio paramą.
Valstybės remiamų pajamų dydis pernai siekė 128 eurus, o šiemet jis padidintas iki 147 eurų, todėl, pasak ministrės, apie 60 proc. padidėjo šildymo kompensacijų gavėjų skaičius.
M. Navickienės duomenimis, praėjusį šildymo sezoną dėl kompensacijų kreipėsi apie 240 tūkst. asmenų ar namų ūkių. Visgi besikreipiančių galėjo būti ir daugiau. Pasak ministrės, dalis gyventojų galbūt net nesuprato, kad kompensaciją galėjo gauti visi, ne tik nepasiturintys ar socialiai pažeidžiami asmenys.
Šį sezoną tikimasi 20–30 proc. daugiau besikreipiančių.
Ministrės teigimu, pakeitimai bus pristatyti Vyriausybei kitą savaitę.
