Išsamiai pristatė galimą naują NT mokestį: kam ir kiek tektų mokėti

Atnaujintam gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modeliui kritikos negaili ir Seimo nariai, ir ekonomistai. Jie įžvelgia ne tik spragų, bet ir politinių rizikų, mano, kad šiuo mokesčiu savivaldybės galėtų imti konkuruoti ir tai taptų „nauja politine preke“. Tai neatneštų norimų rezultatų – nepavyktų surinkti pakankamai pinigų, nuraminti NT rinką ir kainų bangas, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė pašnekovai.

Atnaujintam gyventojų NT mokesčio modeliui kritikos negaili ir Seimo nariai, ir ekonomistai.<br>Lrytas.lt koliažas.
Atnaujintam gyventojų NT mokesčio modeliui kritikos negaili ir Seimo nariai, ir ekonomistai.<br>Lrytas.lt koliažas.
Atnaujintam gyventojų NT mokesčio modeliui kritikos negaili ir Seimo nariai, ir ekonomistai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atnaujintam gyventojų NT mokesčio modeliui kritikos negaili ir Seimo nariai, ir ekonomistai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atnaujintam gyventojų NT mokesčio modeliui kritikos negaili ir Seimo nariai, ir ekonomistai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atnaujintam gyventojų NT mokesčio modeliui kritikos negaili ir Seimo nariai, ir ekonomistai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
E.Leontjeva.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
E.Leontjeva.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G.Skaistė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Skaistė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Paluckas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Paluckas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
E.Gentvilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
E.Gentvilas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
K.Adomaitis.<br>T.Bauro nuotr.
K.Adomaitis.<br>T.Bauro nuotr.
Atnaujintam gyventojų NT mokesčio modeliui kritikos negaili ir Seimo nariai, ir ekonomistai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Atnaujintam gyventojų NT mokesčio modeliui kritikos negaili ir Seimo nariai, ir ekonomistai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

2022-12-13 08:14, atnaujinta 2022-12-13 08:20

Siūlo sujungti du mokesčius į vieną

Finansų ministerija praėjusį trečiadienį pranešė, jog naujas NT mokesčio modelis numato, kad žmogus už būstą, kuriame deklaruota jo gyvenamoji vieta ir kurio vertė neviršija konkrečios savivaldybės NT vidurinės vertės (medianos), mokesčio nemokėtų.

Būsto vertei siekiant nuo vienos iki dviejų medianų, tarifas būtų 0,06 proc., virš dviejų medianų – 0,1 proc. Tuo metu antras ir paskesnis būstai, pasak ministrės, būtų apmokestinti 0,1–1 proc. tarifu – jį nustatytų savivaldybės.

Būtų apmokestinimas kiekvienas gyventojų NT objektas, o ne bendra jų vertė, o pajamos tiek iš komercinio, tiek iš nekomercinio turto apmokestinimo keliautų į savivaldybių biudžetus.

Kartą per metus mokamas vidutinis mokestis visoje Lietuvoje būtų 14 eurų. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, mokesčio sumai neviršijant 5 eurų, gyventojas nuo mokesčio būtų atleistas.

Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis tiki, kad NT reformos būtinai reikia, nes Lietuva yra tarp valstybių, surenkančių mažiausiai turto mokesčių, tad pokyčių anksčiau ar vėliau vis tiek reikėtų.

Visgi jis mato ir šio pasiūlymo spragų: „Skaičiuoti mokestį pagal kiekvienos savivaldybės NT vertės medianą yra labai sudėtinga sistema. Mano manymu, apskritai Vilniaus miestas ir Vilniaus rajonas yra bendra NT rinka, dabar visa tai atskirti man neatrodo logiška. Reikėtų daryti paprasčiau – nustatyti ribas visos valstybės mastu, o ne pagal savivaldybių medianas.“

Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos vadovas Kęstutis Kristinaitis čia problemos nemato. Anot jo, medianas nustatys Registrų centras.

Tačiau jis mato kitą problemą – išlieka tiek NT, tiek žemės mokestis.

„Pavyzdžiui, jei stovėtų toks pat butas Vilniaus Senamiestyje ir Pašilaičiuose, jų kainos skirtųsi. Bet skirtųsi tik dėl vietos, dėl žemės sklypo vertės. O dar NT ir žemės mokesčių tarifai skiriasi.

Finansų ministerijai buvo siūlyta NT mokesčio reformą vykdyti remiantis kitų šalių pavyzdžiu ir pastatų bei žemės mokesčius apjungti į vieną, nustatant tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. Būtent taip yra kitose šalyse. Tereikia paimti kitų šalių pavyzdžius ir pritaikyti juos mums, tai nėra sudėtinga. Todėl dėl šio NT mokesčio pasiūlymu stebiuosi. Idėja nėra bloga, bet turėti du mokesčius nėra logiška“, – kalbėjo K.Kristinaitis.

Gali turėti NT, bet neturėti pinigų

Anot socialdemokrato Gintauto Palucko, savivaldybėms reikėtų suteikti dar daugiau galios. Jo manymu, būtent jos turėtų nuspręsti, kas turi mokėti NT mokestį ir kas ne, įvertinant ir tai, kiek vaikų yra šeimoje, galbūt gyventojas turi turto, bet neturi pinigų, ir kitus atvejus.

„O dabar matome, kad pati Finansų ministerija nori nurodyti, kas mokės ir kas nemokės. Aš būčiau linkęs šią teisę perduoti savivaldoms, juk galų gale visi šie surinkti pinigai keliaus į savivaldas“, – teigė jis.

Parlamentaras tikino, kad socialdemokratai taip pat siūlys savo NT mokesčio variantus. „Bet yra tiesos, kad opozicijos balsas į dangų neina, ir jei valdantieji užsispirs, kokį įstatymą sugalvos, tokį ir priims“, – paminėjo G.Paluckas.

Į tai atkreipė dėmesį ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva. Jos teigimu, iš tiesų galima susidurti su tokiais atvejais, kada pinigų mokesčiui nepakaks, tai galėtų būti senyvo amžiaus žmonės, gyvenantys erdvesniame bute, tačiau kurių vienintelės pajamos yra pensija ir jos galėtų nepakakti.

„Jiems tai būtų didžiulis skaudulys, jie turėtų galvoti, kur rasti pinigų mokesčiui, gal svarstytų kur nors kitur kraustytis“, – paminėjo ji.

Taptų „nauja politine preke“

Tačiau Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius įžvelgia ir politinių rizikų. Jo teigimu, suteikus savivaldybėms teisę pačioms nustatyti tarifus galime nepasiekti kito norimo tikslo – sunormalizuoti NT rinką.

„Matome Finansų ministerijos norą, kad savivaldybės surinktų daug pajamų pačios, bet matome ir daug rizikų.

Savivaldybės gali nebūti linkusios didinti tarifų, nes tai sukeltų atitinkamą rinkėjų reakciją. O jeigu jos nenustatys didesnio tarifo, gal net jį sumažins, tada paskatos pirkti būstą investicijai galėtų net dar labiau išaugti ir tai netaptų saugikliu, NT kainų svyravimo stabdžiu.

Ir skirtumai savivaldybėse gali tapti labai dideli. Kurioje nors savivaldybėje gyvenantys žmonės nebūtinai yra labiau galintys mokėti NT mokestį, jei jų turto vertė viršija medianą, nei Vilniuje gyvenantys gyventojai, kurių objektų vertė yra gerokai didesnė, bet medianos neviršija“, – komentavo J.Markevičius.

E.Leontjeva tokios situacijos taip pat neatmetė ir tokį NT mokestį, jeigu tarifus galėtų nustatyti pačios savivaldybės, pavadino „nauja politine preke“.

„Beje, antrąjį NT galvojama apmokestinti 0,1–1 proc., o tai savivaldybių biudžete sudarytų juokingai nedidelę dalį, tik iki 100 mln. eurų. Tai 0,4 proc. ar geriausiu atveju iki 2 proc. viso biudžeto pajamų. Tad matome didelę audrą dėl šio mokesčio, bet pajamų iš jo nebus surenkama užtektinai“, – teigė pašnekovė.

Ji taip pat paminėjo, kad šis mokestis užguls ir nuomininkų pečius, jiems jį tiesiog perkels nuomotojai.

„Norėtųsi, kad tokiais mokesčių signalais nevarytume gyventojų iš Lietuvos, kad jie ne emigruotų, o gyventų ir statytų namus čia“, – sakė E.Leontjeva.

Mokesčiui pritartų

Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas pripažino, kad su tam tikra kritika sutinka, tačiau tokiam mokesčio pakeitimui pritartų.

„Dabar 150 tūkst. eurų riba visiems yra vienoda, bet negalime jos taikyti ir Vilniui, ir Klaipėdai, ir Skuodui. Skuode yra nedaug šį mokestį mokančių žmonių, nors dalis tikriausiai yra laikomi Skuodo oligarchais, turinčiais prabangų turtą. Tad naujas mokestis būtų socialiai teisingesnis“, – komentavo Seimo narys.

Taip pat, jo manymu, nieko blogo savivaldybėms suteikti galimybę konkuruoti – didesnis ar mažesnis mokestis taptų paskata vykti gyventi į vieną ar kitą savivaldybę.

„Girdėjau NT ekspertų sakant, kad jei žmogus turi daug nedidelės vertės butų, kuriuos nuomoja, jis NT mokesčio išvengs.

Bet jis turės mokėti už komercinę veiklą, kurią vykdo, o jeigu jo NT vertė viršys medianą, jis mokės ir NT mokestį.

Man gali nutikti taip pat, nes turiu butą Klaipėdos Senamiestyje, kurį nuomoju. Mokėčiau ir NT mokestį, ir už individualios veiklos pažymą“, – pasakojo S.Gentvilas.

Kuo daugiau turi, tuo daugiau moki

Lietuvos bankas yra linkęs taikyti progresinį mokestį, kad daugiau mokėtų tie, kurių NT vertė yra didesnė ir kurie turi keletą būstų. Bankas pritartų ir esamo NT mokesčio taikymo išplėtimui.

„Dabartinis mokestis nėra blogas, tik riba, nuo kurios jis pradedamas mokėti, yra labai aukšta, todėl nedaug gyventojų jį moka. Jeigų Registrų centro masinis vertinimas būtų tikslesnis, dažnesnis, riba būtų žemesnė, o tarifas nedidelis, mokestis taptų labiau visuotinis.

Jis galėtų tapti net progresiniu, kuo daugiau būstų nusiperki, tuo didesnį mokestį moki, taip būtų mažinamos paskatos pirkti daug NT ir jis būtų panaudojamas efektyviau.

Dabar lėšos, surenkamos iš NT mokesčio, yra naudojams infrastruktūrai gerinti, o ja naudojasi tiek turtingi, tiek mažiau turtingi gyventojai, bet turtingieji galėtų prisidėti daugiau. Nesame prieš investavimą į NT, bet toks mokesčio pakeitimas padėtų išlyginti investavimo ir NT bumo bangas.

Pernai ir šiemet turėjome stiprų NT bumą, gyventojai būstus pirko net be paskolų, o dabar turime labai stiprų kainų augimą, tad toks NT mokestis leistų bent kiek atvėsinti rinką ir neskatintų žmonių visų pinigų sudėti į NT, nes jis gali atrodyti kaip saugi investicija, bet jei visi masiškai puola pirkti NT, kainos gali imti kristi, kaip tai nutiko 2009 m. Prireikė net 10 metų, kol kainos sugrįžo į panašų lygį“, – svarstė jis.

Svarsto, kad Vyriausybė šio mokesčio imsis skubiai

K.Adomaitis baiminasi tik vieno – dėl per didelių diskusijų apie detales įstatymo pasiūlymas gali būti numarintas.

„Pernai ir šiemet daug kalbėjome apie taršos mokestį, bet viskam pakišo koją per didelis detalių diskutavimas. Dar net nebuvo pateikimo Seime, o jau prisiūlyta įvairių lengvatų, išimčių, detalių, jų buvo tiek, kad negalima suvokti.

Manau, būtų logiška, jei Vyriausybė ateitų su aiškiu sprendimu, ką didiname, ką mažiname, o išimtis ir detales galėtų nušlifuoti Seimas, įsiklausęs į visuomenę, tada atsirastų ir viena kita lengvata“, – sakė jis.

Visgi E.Leontjeva tiki, kad šio mokesčio pakeitimo projektą išvysime greitai, nes kitu atveju iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) galime negauti tiek lėšų, kiek prašėme. Būtent todėl, anot jos, Vyriausybė ir ėmė dabar plačiai kalbėti apie NT mokestį.

G.Paluckas turi tokią pačią nuomonę – dėl RFF lėšų bus bandoma žūtbūt Seimui pateikti šio mokesčio projektą.

Valstybės kontrolė (VK) praėjusį pirmadienį jau įspėjo, kad EK gali nepatvirtinti dalies ne iki galo įgyvendintų Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano priemonių, todėl galime gauti mažesnį RRF finansavimą nei Vyriausybės prašoma suma pagal pirmąją paraišką. Pasak VK, Vyriausybė tinkamai neįgyvendino šešių rodiklių, o dar trys apskritai gali neduoti laukto rezultato.

VK vyriausiosios valstybinės auditorės Augustės Purlienės teigimu, vienas iš 33 būtinų įgyvendinti rodiklių buvo įsipareigojimas Seimui pateikti NT mokesčio įstatymo projektą. Finansų ministerija jį viešai pristatė tik praėjusią savaitę, o pateikti parlamentui planuoja tik pavasarį, be to, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas apskritai suabejojo, ar toks įstatymas bus priimtas, rašė BNS.

Lietuva praėjusią savaitę pateikė EK pirmąjį prašymą išmokėti 565 mln. eurų subsidiją iš RRF plano. EK turėtų per du mėnesius jį įvertinti ir pritarus ES Tarybai skirti paramą už pirmuosius 33 rodiklius.

G. Skaistė anksčiau pripažino, kad laiku nepadarius kai kurių darbų prašymas EK buvo atidėtas, tačiau ji žadėjo tai padaryti iki metų pabaigos, o prašyme bus pasiūlyta pakeisti RRF planą prašant ne tik subsidijos, bet ir paskolos atsinaujinančios energetikos plėtrai.

Praėjusį trečiadienį G.Skaistė jau pranešė, kad milijardinė parama Lietuvai iš RRF mažinama 125 mln. eurų. Pasak ministrės, subsidija mažėja, nes Lietuvos ekonomika per pandemiją nukentėjo mažiau, tačiau tokią pat sumą Vyriausybė galės pasiskolinti.

Anksčiau skelbta, kad Lietuvai numatyta iš šio plano skirti iki 3 mlrd. eurų paskolų ir 2,225 mlrd. eurų dotacijų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?