Apie tai diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Reikia koordinuojančio asmens
Signataras Albinas Januška nustebęs: „Kaip galima taip įžūliai elgtis? Geležinkeliai mato, kad kraunamos baltarusiškos trąšos, o muitinė nežino arba nenori to žinoti.“
Anot jo, tai tęstis nebegali, būtina paskirti ar sukurti instituciją, galbūt nurodyti konkrečiam asmeniui, kad šis koordinuotų sankcijų veikimą. Jam būtų galima bet kada paskambinti ir pasiteirauti iškilus klausimams dėl ribojimų taikymo.
„Kitu atveju galima laukti ir daugiau tokių nutikimų, kokį turime dabar“, – teigė jis.
Daugelis Europos šalių pripažįsta, kad žmonės randa būdų apeiti sankcijas ir tai nestebina, tačiau A.Januška kategoriškas – sankcijos silpnos, kai kurie bankai dar nėra sankcionuoti, bet turime užtikrinti, kad bent jau turimų sankcijų būtų laikomasi, kad iš randamų apėjimo būdų Rusija nesipelnytų.
„Visada yra vagys ir tie, kurie gaudo tuos vagis. Jei jų negaudysime, valstybė sugrius“, – pareiškė A.Januška.
„O gal korupcija“
Buvęs premjeras ir susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pareiškė: „Man buvo gėda klausytis Muitinės departamento vadovo pasiteisinimų, Susisiekimo ministerijos nekompetencijos demonstravimo, aiškinant, kad pareigos buvo sėkmingai vykdytos.
Įnešiu aiškumo. Trąšas gamina tik viena Baltarusijos įmonė. Kai trąšos pakraunamos į vagonus, o Baltarusija daugiausia naudodavo savo vagonus, jie pajuda iš Baltarusijos. Kai santykiai su Baltarusija buvo geri, vagonai buvo vežami iki Molodečno, dabar tikriausiai iki Keno stoties. Ir tada Lietuvos traukiniai važiuodavo iki tų stočių.
Iki vagonų atvažiavimo likus 4 val. visus dokumentus gauna geležinkelių stotis, vadinasi, muitininkai ir geležinkelio darbuotojai turi laiko, galimybes susipažinti su dokumentais, išanalizuoti, kokios prekės vežamos.
Jei trąšas gamina tik viena Baltarusijos įmonė ir dokumente įrašyta „trąšos“, o trąšos yra sankcionuotos, tai iš karto imkime aiškintis, kokia įmonė ryžtasi klastoti dokumentus, krovinį reikia sulaikyti, dokumentus atiduoti prokuratūrai, nėra jokių problemų. Tada krovinius vežančiam reikia susimokėti už krovinių stovėjimą, kuris yra labai brangus, be to, gali būti konfiskuotas ir visas krovinys.“
A.Butkevičius sakė netikintis, kad apie krovinius informaciją gaunantys asmenys stokoja kompetencijos, mat tikrinančių buvo per daug, kad tuo būtų galima patikėti.
„Pažiūrėkite, kiek institucijų matė – tikrino pasienis, muitinė, „Lietuvos geležinkeliai“. Trys institucijos turėjo informaciją ir visos jos neturi kompetencijos? Čia tvarkos nebuvimas, nenoras, o gal korupcija“, – rėžė politikas.
Politinė atsakomybė
Anot A.Butkevičiaus, dėl šios situacijos politinė atsakomybė krenta ant Vyriausybės pečių, nes ji turi visą informaciją apie sankcijas, kokios jos, kam taikomos, ir neva būtent ji turėjo per jai pavaldžias institucijas vykdyti griežtą kontrolę.
Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sakė besistebintis, kad Vyriausybės atstovai tarptautiniuose forumuose laikosi griežtos pozicijos sankcijų klausimu, nori, kad išimtys būtų panaikintos, tačiau net su esamomis sankcijomis susitvarkyti mums nepavyksta. Tad jis norėtų, kad valdantieji ir susisiekimo ministras Marius Skuodis prisiimtų už tai atsakomybę.
„Galbūt tuose tarptautiniuose forumuose, vadovų tarybose, užsienio reikalų ministrų tarybose reikėtų kelti klausimą ne apie naujų sankcijų įvedimą, bet ką daryti, kad esamos būtų įgyvendintos tinkamai, kad jų būtų laikomasi, nebūtų apeidinėjama.
Juokinga, kad to nesugebame įgyvendinti, o tokia apėjimo schema – elementari. Baltarusija įkūrė vieną tarpinę grandį, gamykla jai perdavė trąšas ir ji toliau tas trąšas vežė. Mes tokiam sankcijų apėjimui nesugebame užkardyti kelio, o jau kalbame apie nacionalines sankcijas. Nacionalinės sankcijos mažose valstybėse neveikia. Jei Europos Sąjungos (ES) lygiu sankcijos yra apeinamos, nacionalinės išvis neveiks. Tai – tik politinis lozungas, politinis pareiškimas, o ne priemonės“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad atsakomybė krenta tik ant bandančių sukčiauti pečių.
„Visada atsiranda sukčių, kurie bando pasipelnyti, jų net verslininkais nevadinu. Kas kaltas? Nusikaltėlis, kuris apiplėšė, ar kas nors kitas? Akivaizdu, kad nusikaltėlis. „Lietuvos geležinkeliai“ šį veiksmą aptiko, o ir sankcijų režime gyvename neilgai, daugeliui reikia adaptuotis.
Tai unikalus metas, mes, kaip valstybė, nesame su tuo gyvenę, verslai taip pat vis dar mokosi, kaip su tuo dirbti, užtikrinti, kad kas nors neprasprūstų. Sukčiai yra išradingi ir supranta, kad institucijos galbūt nespėja reaguoti laiku, gal yra paliktų skylių ir bandoma tuo naudotis“, – kalbėjo A.Romanovskis.
Pasak jo, tai buvo paprastas sukčiavimo atvejis, tikriausiai tokių bus ir daugiau, tad lieka tik tikėtis, jog visi iš to pasimokė, kitu atveju nukentės daugelis sažiningų verslų, nenaudojančių pigesnių sankcijonuotų prekių.
Pavyko susitvarkyti?
„Lietuvos geležinkelių“ verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza tikino, kad institucijos apie šį trąšų pervežimą rinko įrodymus ir tik surinkus jų pakankamai galėta imtis užkardomų veiksmų – krovinį sustabdyti, dokumentus atiduoti į prokuratūrą.
„Prokuratūra pasakė, kad „Lietuvos geležinkelių“ surinkti įrodymai yra pakankami pradėti tyrimą. Tad piktavaliams, sugalvojusiems apėjimo schemas, nepasisekė, jie turės rimtų problemų su teisėsauga“, – pabrėžė E.Kerza, paminėdamas, kad „Lietuvos geležinkeliams“ pavyko su šia situacija neblogai susitvarkyti.
Jis aiškino, jog visiems susidarė klaidingas įspūdis, neva tik žurnalistams paviešinus situaciją buvo imtasi veiksmų. E.Kerza tikino, jog tiek žurnalistai, tiek „Lietuvos geležinkeliai“ dirbo paraleliai, o ir gavus bent menkos informacijos institucija negalėjo to iš karto viešinti, pranešti apie veiksmų eigą, nes privalėjo pirmiausia surinkti visus reikiamus įrodymus.
Anot jo, nė vienas schemoje dalyvavęs fizinis ar juridinis asmuo dabar atsakomybės neišvengs, o už sankcijų apėjimą taikoma baudžiamoji, laisvės atėmimo bausmės.
„Trąšos nėra sprogios, dabar jos saugiai laikomos saugomose teritorijose. Kitos trąšos sulaukytos Klaipėdoje, didžiuliai kiekiai į Lietuvą iš viso neįleidžiami, keli kroviniai buvo apgręžti. Negavę leidimų iš geležinkelių jie vis tiek judėjo Lietuvos link, bet buvo apsukti, nes neatitinka sankcijų įstatymo, ir grąžinti į Baltarusiją“, – pasakojo E.Kerza.
Primename, kad žurnalistikos centras „Siena“ pirmadienį paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą.
„Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.
Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos ES sankcijos.
Taip pat sakoma, kad sankcijos yra taikomos būtent įmonėms, o ne jų produktams, o mechanizmas, leidžiantis į Lietuvą įvežti karbamidą, yra nesankcionuotos įmonės, formaliai veikiančios kaip trąšų gamintojos, nors „Grodno Azot“ įvardijamas kaip vienintelis karbamido gamintojas Baltarusijoje, rašo ELTA.
Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnais, atlieka 2023 metų sausio 13 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarptautinių sankcijų pažeidimo ir kontrabandos gabenant trąšas, pagamintas Baltarusijos Respublikos įmonėje „Grodno Azot“. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Atliekamo tyrimo metu sulaikyta daugiau nei 3 tūkst. tonų geležinkeliu gabentų azoto trąšų – karbamido, kurio vertė viršija 2 mln. eurų. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos kratos trijose Lietuvos miestuose esančiose įmonėse, kurios, kaip įtariama, galėjo dalyvauti „šešėlinėse“ schemose apeinant tarptautines sankcijas. Ikiteisminiame tyrime sulaikyti du asmenys, kurie įtariami dalyvavę padarant tiriamus nusikaltimus.
