Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis.
Tai jau antras ketvirtis iš eilės, kai Lietuvoje fiksuojamas neigiamas BVP pokytis. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė -0,5 proc.
Tai reiškia, kad Lietuvoje fiksuojama techninė recesija.
Vertinant gamybos metodu, 2023 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią neigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo bei nekilnojamo turto operacijų įmonių veiklos rezultatai.
2023 m. pirmojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2022 m. ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos buvo neigiamas ir sudarė -3,7 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką -3,6 proc.
2022 m. pirmojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su 2022 m. ketvirtuoju ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo neigiamas ir sudarė -11,9 proc.
BVP ir jo komponentų reikšmės bei pokyčiai priklauso nuo skirtingų metų sezonų, todėl BVP ir jo komponentų kitimo tempui skirtingais laikotarpiais palyginti naudojami pokyčiai, gauti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.
N. Mačiulis: tai ne tik techninė recesija
Situaciją įvertino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, paskelbęs apie tai savo feisbuko paskyroje:
„Kas yra krizė? Neprognozuotas, pavojingas lūžis, sudėtingas laikotarpis, problema, neturinti aiškaus ir lengvo sprendimo.
Kas yra techninė recesija? Kai du iš eilės ketvirčius BVP pokytis yra neigiamas (lyginant su ankstesniu ketvirčiu, įvertinus sezoniškumą). Tokio reiškinio daug kas gali ir nepastebėti, ypač jei jis susijęs tik su kelių sektorių trumpalaikiu paklausos susvyravimu.
Kas yra depresija? Ilgas ir gilus ekonomikos nuosmukis, paliečiantis daug gyventojų ir įmonių, lydimas bankrotų bangos ir nedarbo lygio augimo. Vaizdžiai skirtumą tarp šių reiškinių apibūdino JAV prezidentas Haris Trumanas – recesija yra, kai darbo netenka tavo kaimynas; depresija tai, kai bedarbiu tampi tu.
Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 3 proc. mažesnis nei paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį (pašalinus sezoniškumą) ir 3,6 proc. mažesnis nei prieš metus. Tai nėra tik techninė recesija.“
T. Povilauskas: toks nuosmukis yra vienas didžiausių per 20 metų
Feisbuke savo įžvalgomis pasidalijo ir SEB ekonomistas Tadas Povilauskas:
„Pirmą ketvirtį Lietuvos ketvirtinis realaus BVP nuosmukis buvo 3 proc., o metinis 3,6 procento. Tai labai viršijo ir mano, ir daugelio kitų prognozuotojų lūkesčius. Įdomu, kad buvo toks didelis neatitikimas tarp fakto ir prognozių, ypač turint omenyje, kad tos institucijos, kurios turi priėjimą prie daug operatyvinių duomenų (Finansų Ministerija ar Lietuvos bankas), matydamos jų prognozes, tokio nuosmukio tikrai nebuvo įskaičiavusios.
Toks ketvirčio Lietuvos BVP nuosmukis apskritai yra trečias didžiausias per 20 metų. Ir mes labai išsiskiriame iš kitų ES valstybių, kurios kol kas yra paskelbusios savo pirmo ketvirčio BVP lūkesčius viršijančius rezultatus. Tiesa, praėjusiais metais, reiktų priminti, Lietuvos BVP pokyčiai buvo daug geresni, negu prognozavome, ir panašu, kad tas lūkesčių viršijimas šiais metais davė kūju atgal.
Kad pramonė, mažmeninė prekyba ir transportas pirmą ketvirtį smuko, visi matėme ir to tikėjomės, tačiau akivaizdu, kad neįvertinome dydžio. Tikėtina, viena iš to priežasčių, pernelyg neįvertinta, kad labiausiai smuko tų pramonės sektorių gamyba, kurių ir pridėtinės vertės indėlis į BVP yra didžiausias (baldai, medienos gaminiai ir chemija). Gali būti, kad neįvertinome ir transporto sektoriaus pokyčių pirmą ketvirtį. Tačiau vis vien toks BVP nuosmukis atrodo didelis ir slepiantis kažkokį specifinį papildomą pirmo ketvirčio veiksnį, kurio beveik visi neįvertinome.“
I. Genytė-Pikčienė: tikriausiai nepavyks išvengti ir visų metų BVP susitraukimo
Tuo metu INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad tikriausiai nepavyks išvengti ir visų metų bendrojo vidaus produkto susitraukimo.
„Nors pernai Lietuvą purtė energetikos kaštų šokas, infliacijos banga ir karo pašonėje grėsmės, rizikos ir neapibrėžtumas, daugelis ekonominių veiklų pademonstravo stiprią augimo inerciją ir atsparumą. Vis dėlto ekonominio smuktelėjimo išvengti nepavyks. Jis nusistūmė į šiuos metus“, – komentare žiniasklaidai cituojama ji.
I. Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad kertinių sektorių sėkmingos pastarųjų metų plėtros rezultatų kartelė iškelta labai aukštai ir ją peršokti šiemet neįmanoma, tad tikriausiai nepavyks išvengti ir visų metų BVP susitraukimo.
„Daugelis aplinkybių ūkio viduje ir išorėje per šiuos metus stipriai pablogėjo: karas pašonėje, nestabilios energetikos nešėjų kainos, stipriai išaugusios kone visų gamybos veiksnių sąnaudos, sumenkęs konkurencingumas, kylančios palūkanų normos ir mažėjantis likvidumas, prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir mažėjančios vidaus vartojimo apimtys. Taigi, tokiomis sąlygomis vargiai įmanoma pagerinti sėkmingo popandeminio sprinto rezultatą.
Silpsta visos ūkio plėtros kolonos. Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomikos augimas buvo subalansuotas: jį lėmė puikūs tiek į vidaus rinką, tiek į išorę orientuotų sektorių rezultatai. Tačiau šiemet visus juos veikia nepalankūs veiksniai“, – dėstė ji.
Ekonomistė pridūrė, kad nors kainos šiemet taip stipriai nebeaugs ir turėtų būti mėnesių, kuomet stebėsime defliaciją, paskolų turintys gyventojai labiau pajaus aukštesnių palūkanų normų spaudimą.
„Sunkėjat skolų aptarnavimo naštai, o infliacijai atsitraukiant gerokai lėčiau nei norėtųsi, lėšų liks mažiau ir vartotojai privalės peržiūrėti savo išlaidas, atsisakyti dalies ne pirmojo būtinumo prekių ir paslaugų. Tai lems prastesnius vartojimo ir vidaus rinka mintančių veiklų rezultatus.
Griežtėjanti pinigų politika ir aštrėjančios geopolitinės įtampos pasaulyje stipriai veikia eksporto rinkų apetitą mūsų prekėms. Kertinių eksporto rinkų ekonomikos Europos Sąjungoje susiduria su recesijos grėsmėmis. Be to, dalis Vakarų valstybių užsakymų, kuriuos Lietuvai pasisekė perimti per pandemiją sutrūkinėjus pasauliniam logistikos tinklui, dabar, atpigus transportavimui jūra ir atsidarius Kinijai, gali būti ir vėl nukreipiami atgal į Tolimuosius Rytus.
Verslo apetitas investicijoms ir plėtrai yra stipriai susitraukę dėl karo ir agresorių kaimynystės keliamo neapibrėžtumo, paaštrėjusių rizikų ir kylančių palūkanų normų. Tokiomis aplinkybėmis būtų sveika atsivėrusį ciklinį privačių investicijų vakuumą užpildyti viešosiomis investicijomis ir pagaliau didesnėmis apimtimis įdarbinti RRF fondo lėšas“, – patarė I. Genytė-Pikčienė.
Galime atsigauti pirmieji
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat paieškojo teigiamų aspektų šioje situacijoje. Kaip jis teigė, pirmąjį 2023 m. ketvirtį realusis Lietuvos BVP vis dar buvo 6 proc. didesnis nei pirmąjį 2019 m. ketvirtį, prieš pat pandemiją. Taigi Lietuvos ekonomika išties krenta, tačiau nuo labai aukštos bazės.
„Dar vienas teigiamas aspektas – Lietuvos ekonomikos struktūra ir tai, kad šį kartą neturime kažkokių didelių ekonomikos disbalansų lems, jog galime būti viena pirmųjų ekonomikų euro zonoje, kuri pradės rodyti ekonomikos atsigavimo požymius.
Didelė Lietuvos priklausomybė nuo pramonės sektoriaus šiuo atveju yra minusas, kadangi Vakarų Europoje sparčiai mažėja prekių paklausa. Bet Vakarų rinkose prasidėjus paklausos atsigavimui, pramonė pradės tempti Lietuvos ekonomikos atsigavimą į viršų. Tai turės akivaizdų teigiamą poveikį visam Lietuvos BVP“, – teigė A.Izgorodinas.
Antrąjį pusmetį turėtų būti geriau
„Prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika lėmė sumenkusį šalies ekonomikos aktyvumą 2023 m. pirmąjį ketvirtį. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika sumenko 3,0 proc., o palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu – 3,6 proc. Didžiausią įtaką tokiai ekonomikos raidai turėjo apdirbamoji gamyba, prekyba, transportas ir saugojimas, nekilnojamojo turto (NT) operacijų veikla“, – vertino situaciją ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Dėl aukštų energijos kainų prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas ir mažėjusi užsienio paklausa lėmė apdirbamosios gamybos pardavimų krytį. 2023 m. pirmąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, per ketvirtį sumenko 2,8, o palyginti su prieš metus buvusiu lygiu, – 14,2 proc.
Didžiausią poveikį tokiai apdirbamosios gamybos raidai darė mažėję chemijos, taip pat medienos ir baldų pramonės šakų pardavimai, aiškino D.Imbrasas.
Anot jo, chemijos pramonės pardavimų krytį labiausiai veikė itin didelės energijos kainos ir pasaulyje atslūgstanti COVID-19 pandemija, o medienos ir baldų pramonės – itin aukštos energijos kainos, įvestos sankcijos šalims agresorėms ir vartotojų vangumas įsigyti didesnės vertės ilgalaikio vartojimo prekių.
„Pavyzdžiui, Europos Sąjungos (ES) vartotojai tinkamumą šiuo metu įsigyti didesnius pirkinius vertina bene blogiausiai nuo duomenų skelbimo pradžios 1985 m. Nors energijos kainos šiuo metu yra reikšmingai sumažėjusios, o įmonės artimiausiais mėnesiais tikisi nuosaikaus gaminamos produkcijos augimo, veiklos padėtis tebėra įtempta.
Remiantis Europos Komisijos atliekamo verslo tendencijų tyrimo rezultatais, šiuo metu turimų gamybos pajėgumų panaudojimas yra mažiausias nuo 2011 m. pradžios, įmonės gaminamos produkcijos paklausą vertina blogiausiai nuo 2010 m., o turimų pagamintos produkcijos atsargų lygis didesnis buvo tik 2009 m. Tiesa, šioms nepalankioms tendencijoms atsparumą teberodo mašinų ir įrangos gamybos bei autopramonės įmonės“, – komentavo ekonomistas.
Aukšta infliacija ir tebegriežtinama pinigų politika mažino namų ūkių norą vartoti ir varžė mažmeninės prekybos atsigavimą. Šių metų pirmąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo 1,8 proc. mažesnė nei ankstesnį ketvirtį ir 2,3 proc. – nei prieš metus. Mažėjo visų didžiausių prekių grupių, iš jų labiausiai degalų ir nebūtinųjų ilgalaikio vartojimo prekių, pardavimai.
Namų ūkių vangumą įsigyti didesnius pirkinius labiausiai veikė brangęs skolinimasis ir nežinomybė dėl to, kokiame lygyje ilgainiui nusistovės palūkanos.
„Pavyzdžiui, dėl brangusių paskolų reikšmingai sumažėjo NT rinkos aktyvumas, kuris veikė tiek baldų, tiek kitų stambesnių namų apyvokos daiktų paklausą. Toks namų ūkių elgesys nėra sietinas su reikšmingai pablogėjusia namų ūkių finansine padėtimi. Naujausi vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai rodo, kad namų ūkių finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nei buvo prieš prasidedant COVID-19 pandemijai, ir namų ūkiai tikisi, kad per šiuos metus ji dar pagerės.
Apskritai, šių metų balandžio mėn. namų ūkių nuotaikos buvo geriausios nuo 2021 m. pabaigos. Tai, visų pirma, reikėtų sieti su darbo rinkos atsparumu – remiantis „Sodros“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius Lietuvoje nenustojo didėti, o atlyginimų augimas reikšmingiau nesulėtėjo“, – aiškino D.Imbrasas.
Paslaugų sektoriaus raida vis dar yra netolygi. Remiantis sausio–vasario mėn. duomenimis, apskaičiuotais palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, augo apgyvendinimo ir maitinimo (buvo 5,8 proc. didesnė nei vidutiniškai 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį), informacijos ir ryšių (2,0 proc.) bei administracinių ir aptarnavimo paslaugų (1,5 proc.) veiklų pardavimų apimtis.
Kaip teigė D.Imbrasas, Lietuvoje veikiantiems bankams pradėjus skelbti itin gerus šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus, tikėtina, kad reikšmingiau padidės finansų ir draudimo paslaugų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė.
Kartu dėl lėčiau augusios euro zonos ekonomikos ir įvesto ES mobilumo paketo mažėjo transporto ir saugojimo paslaugų veiklos pardavimai, o griežtinama pinigų politika reikšmingai sumažino ir NT operacijų veiklos pardavimus. Šių metų pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius didėjo daugelyje paslaugų sektorių, net ir dalyje tų, kurie susidūrė su pardavimų apimties mažėjimu, pavyzdžiui, transporto ir saugojimo veikloje. Tai, anot D.Imbraso, galima sieti su vis dar dideliu darbuotojų poreikiu – balandžio mėn. itin didelė paslaugų sektoriaus įmonių dalis ir toliau nurodė darbuotojų trūkumą kaip veiksnį, ribojantį jų veiklą. Tai rodo gana teigiamą šio sektoriaus įmonių požiūrį dėl tolesnės jų raidos.
Statybos sektoriaus darbų apimtys auga. Po pusantrų metų trukusios itin vangios plėtros 2022 m. paskutinį ketvirtį statybos sektoriaus pridėtinės vertės ketvirtinis augimas paspartėjo ir buvo artimas ilgalaikiam vidurkiui. Paskelbti šių metų sausio–vasario mėn. atliktų darbų rodikliai leidžia tikėtis tolesnio statybos sektoriaus aktyvumo augimo.
„Šiuo laikotarpiu labiausiai didėja inžinerinių statinių statybos, kurių nemaža dalis įprastai yra finansuojama ES paramos fondų lėšomis. Būtent šiais metais numatomas beveik dvigubai didesnis ES paramos fondų lėšų panaudojimas leidžia tikėtis palankios šio statybos segmento raidos šiais metais. Praėjusių metų antrąjį pusmetį taip pat beveik padvigubėjo pradėtų statyti naujų negyvenamųjų pastatų, ypač pramoninės paskirties ir sandėliavimo, apimtis, tai artimiausiais ketvirčiais darys teigiamą įtaką ir negyvenamosios paskirties statybos segmentui.
Teigiamos tendencijos šiuose statybos segmentuose turėtų nusverti neigiamą mažėjančios gyvenamosios paskirties statybos apimties poveikį, jį ir toliau nepalankiai veiks griežtinama pinigų politika“, – teigė jis.
Nors 2023 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos aktyvumo raida buvo silpnesnė, nei numatyta, tikimasi palankesnės ekonomikos raidos antrąjį pusmetį. Tai visų pirma sietina su darbo rinkos atsparumu.
„Vertinant išankstiniais duomenimis, darbo rinkos padėtis yra geresnė, nei tikėtasi, – žemesnis, nei laukta, nedarbo lygis, palankesnė dirbančiųjų skaičiaus raida ir darbo užmokesčio augimas. Toks darbo rinkos atsparumas kartu su reikšmingai sulėtėjusiu kainų augimu leidžia tikėtis didesnės vidaus paklausos, ypač namų ūkių vartojimo atsigavimo antrąjį pusmetį. O pastarųjų mėnesių infliacijos raida leidžia tikėtis, kad birželio mėn. darbo užmokesčio augimas jau turėtų viršyti infliaciją, o gyventojų perkamoji galia turėtų pradėti didėti.
Taip pat visus šiuos metus namų ūkių perkamąją galią didins ir su 2023 m. valstybės biudžetu priimti sprendimai, kurie didina namų ūkių pajamas ir apribojo energijos išlaidų augimą“, – apibendrino D.Imbrasas.
