Silpsta prekių paklausa
„Kur mes judėsime po tokios vangios metų pradžios? Esame pagerinę šių metų euro zonos ekonomikos prognozę, bet pabloginę kitų metų prognozę. Pirmojo šių metų ketvirčių rezultatai buvo geresni, nei laukta. Euro zonos ekonomika ūgtelėjo. Kol kas euro zona atsilaikė nuo recesijos.
Kas aktualu kalbant ir apie euro zoną, ir apie Lietuvą, kad toliau silpsta prekių paklausa“, – trečiadienį SEB banko rengtoje konferencijoje aiškino ekonomistas Tadas Povilauskas.
Prekių paklausos atsigavimas tikėtinas ne taip ir greitai, pabrėžė jis.
„Kol centriniai bankai kelia palūkanas, kol tikslas mažinti infliaciją, tol lūžio į didesnę prekių paklausą nepamatysime. Palūkanų įtaka realiai ekonomikai pasireiškia tik po pusmečio, po metų. Todėl iš euro zonos dar kurį laiką jausime neigiamus padarinius“, – aiškino T.Povilauskas.
Visgi SEB banko Finansų rinkų departamento vyresnysis analitikas Eduardas Petrulis pabrėžė: palūkanų normos dar ne sykį bus keliamos.
„Europos Centrinis Bankas (ECB) dar turi neatliktų darbų. IŠ ECB mes laukiame dar trijų palūkanų padidinimų po 0,25 proc.
Prognozuojame, kad po to ECB palūkanų nei didins, nei mažins iki 2024 metų – tais metais turėtume sulaukti palūkanų normų sumažinimo. Prognozuojame net aštuonis sumažinimus“, – tikino E.Petrulis.
Euro zonos ekonomiką į viršų šiuo metu tempia darbo rinka.
„Darbo rinka laikosi stebėtinai gerai. Kol ji stipri, tol ir vartojimas stiprus. Infliacija irgi mažėja. Ne tiek daug, kiek norėtųsi, bet tai vis tiek duoda teigiamą įtaką ekonomikai“, – minėjo jis.
Infliacija slopsta ir Lietuvoje.
„Infliacija mūsų šalyje slopsta ir jau vasarą bus mažesnė už metinį vidutinio darbo užmokesčio pokytį. Darbo rinkoje padėtis kol kas stabili, tačiau nedarbas artimiausiais ketvirčiais didės. JAV ir euro zona pirmą ketvirtį išvengė recesijos, bet lūkesčiai dėl pokyčių artimiausiais ketvirčiais ir toliau yra atsargūs. Dėl padidėjusių palūkanų normų ir prognozuojamos prastesnės darbo rinkos padėties šiemet euro zonos ekonomika augs 0,6 proc., o JAV – 0,7 proc.“, – pažymėjo T. Povilauskas.
„Nebėra veiksnio, kuris verstų labai sparčiai kainas didėti. Turime šiek tiek silpstančią paklausą, istoriškai yra, kad energetika su 3–6 mėnesių vėlavimu pradeda veikti ir kitas kainas „į apačią”. Mes irgi pamatysime į antrą metų pusę tą įtaką.
Energetika yra sumažėjusi, jeigu paklausa mažėja, erdvės konkuruoti atsiranda daugiau, nes vidinių resursų yra kažkiek daugiau. Baigsis istorijos, kaip su maisto kainomis, kad maistas išaugintas už brangius pašarus ir naudoti brangūs energetiniai resursai”, – pažymėjo jis.
Neišvengėme recesijos
T.Povilauskas pabrėžė: Lietuvos ekonomika neišvengė recesijos. Tai esą nustebino ne vieną ekspertą.
„Norisi sustoti ir palaukti, kol bus aiškesnių duomenų apie bendrąjį vidaus produktą (BVP), kad paaiškėtų, kas lėmė tokį didelį nuosmukį. Pažiūrėsime ir pamatysime. Pirmas pusmetis Lietuvoje juk tikrai nekvepėjo labai dideliu nuosmukiu“, – svarstė ekonomistas.
Lietuvos BVP per metus smuko 3,7 proc., per ketvirtį – 3 proc. Šiuo metu Lietuvos BVP nuo pandemijos paaugęs mažiau nei kitų šalių, pavyzdžiui, Švedijos, JAV.
„Kadangi pirmo ketvirčio Lietuvos BVP buvo paskelbtas po mūsų prognozių atskaitos datos ir faktinis rodiklis buvo gerokai blogesnis negu laukėme, mūsų 0,2 proc. ekonomikos nuosmukio prognozė yra pernelyg optimistinė, ir vargu ar visų metų BVP nuosmukis bus mažesnis negu 1 proc. Pramonė per antrą ketvirtį vargu ar labai atsigaus. Pramonė trauks BVP žemyn“, – manė ekonomistas.
„2023 metų pirmo ketvirčio BVP smuko dėl suprastėjusių pramonės, mažmeninės prekybos ir transporto sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės rodiklių. Šių sektorių veiklos apimties nuosmukis nebuvo jokia staigmena.
Bet nustebino šiuose sektoriuose sukurtos pridėtinės vertės nuosmukio mastas ir jo įtaka visos šalies BVP. Pandemijos metu džiaugėmės, kad mūsų šalies pramonė ištempė mūsų ekonomiką be didesnių praradimų ir lėmė pusę viso BVP prieaugio. Dabar, kai pramonės gamybos apimtis dėl kritusio eksporto mažėjo, sparčiai krito ir šalies BVP“, – tęsė jis.
Žemės ūkis – be augimo
T.Povilausko teigimu, žemės ūkyje irgi nebuvo augimo.
„Žaliavimo pieno supirkimo kaina Lietuvoje krito labai stipriai. Eksporto rinkose kainos vis dar krinta. Grūdų kainos irgi stipriai nukritusios, tačiau atpigo sąnaudos: dyzelinas, trąšos“, – vardijo ekonomistas.
Įdomu, kad importas iš Kinijos Lietuvoje netikėtai stiprus – plius 5 proc. Tai stebina, nes Lietuvos pramonė smunka, mažėja ir vartojimas.
„Klausimas, kodėl yra tas augimas?“ – šnekėjo T.Povilauskas.
NT rinkoje – irgi nuosmukis
T.Povilausko manymu, būsto rinkai šiemet irgi bus sunkiau.
„Kalbant apie nekilnojamąjį turtą (NT), sausį, vasarį buvo prastai, kovą buvo atsigavimas. Šių metų balandį, lyginant su praėjusių metų balandžiu, prognozuojama, kad bus 10 proc. nuosmukis. Tai lemia pakeltos palūkanų normos – jos didžiausią įtaką turėjo Vilniuje, kadangi žmonės būstus čia dažniausiai perka iš skolintų pinigų.
Nematau prielaidų kalbėti apie NT rinkos atsigavimą – turėsime vangesnius ketvirčius. Šiais metais turbūt bus apie 200 sandorių pirminėje rinkoje per mėnesį“, – skaičius įvardijo ekonomistas.
Nedarbas padidės iki 6,9 proc.
Ekonomistas taip pat tikino, kad balandžio pramonės įmonių apklausa rodo, jog įmonių dabartiniai gamybos ir eksporto užsakymai yra istoriškai nedideli, o tai įspėja, kad ir antrą ketvirtį pramonės gamyba nedidės. Pasak jo, nedarbas padidės nuo 5,9 iki 6,9 proc.
„Nebėra daug pramonės įmonių, kurios teigtų, kad gamybos plėtrą riboja tiekimo grandinių trikdžiai ar darbuotojų trūkumas. Per metus būtent pramonės sektoriuje labiausiai sumažėjo darbuotojų skaičius. Palikome nedarbo prognozę nepakeistą nuo praėjusio prognozių atnaujinimo sausį. Manome, kad šiemet nedarbas padidės nuo 5,9 iki 6,9 proc.“, – sakė T. Povilauskas.
Vidutinė alga šiemet bus 10,7 proc. didesnė negu prieš metus
Analitikas pažymėjo, kad didžiausią įtaką algų augimui metų pradžioje turėjo minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimas 15 proc., o vidutinė alga šiais metais bus apie 10,7 proc. didesnė negu prieš metus.
„Pirmą ketvirtį nustebino „Sodros“ duomenys apie metinį vidutinių draudžiamųjų pajamų pokytį, kuris ne sumažėjo, o priešingai – padidėjo iki beveik 15 proc. Didžiausią įtaką algų augimui metų pradžioje turėjo MMA padidinimas 15 proc., valdžios sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio fondo pakėlimas ir dėl buvusios stabilios darbo rinkos bei nenoro prarasti darbuotojų darbdavių sprendimai didinti algas“, – aiškino ekonomistas.
„Nors metinis vidutinio darbo užmokesčio pokytis mažės artimiausiais ketvirčiais, vidutinė alga šiais metais bus apie 10,7 proc. didesnė negu prieš metus“, – akcentavo jis.
Metinė infliacija birželį bus vienaženklė, metų pabaigoje – 3 proc.
T. Povilauskas tikino, kad infliacijos pokyčiai turėtų būti panašūs, kaip jau prognozavo SEB bankas – vidutinė infliacija šiemet turėtų būti 9 proc., kitąmet tikimąsi 2,7 proc. vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimo.
„Metinė infliacija birželį bus vienaženklė, o metų pabaigoje ji nusileis iki 3 proc. Šiemet infliacija Lietuvoje labiausiai silpo dėl energetinių produktų kainų nuosmukio. Paslaugų kainų infliacija sumažėjo minimaliai dėl augusių darbo jėgos sąnaudų ir dar pakankamai geros paklausos. Kitų metų infliacijai įtakos turės ne tik ekonominė padėtis, bet ir sprendimai dėl MMA, kuri, jeigu didėtų dar 13 proc., neišvengiamai darytų įtaką paslaugų kainų infliacijai ir kitąmet“, – aiškino ekonomistas.
Euro zonos ekonomikai pavyksta išvengti recesijos
Tuo tarpu atsižvelgęs į geresnius negu tikėtasi pirmo ketvirčio euro zonos BVP rodiklius, SEB bankas pagerino šių metų euro zonos BVP pokyčio prognozę nuo 0 iki 0,6 proc. Anot T. Povilausko, kitąmet euro zonos ekonomika turėtų augti 1,6 proc.
„Euro zonos namų ūkiai kol kas atlaikė rekordinių energetikos produktų kainų šuolį, infliaciją ir augančias palūkanų normas gana sėkmingai. Nors pramonė ir traukėsi, tačiau paslaugų sektorius augo. Naujausi duomenys vis dar rodo, kad šio sektoriaus įmonių lūkesčiai gerėja. Nors infliacija euro zonoje irgi gerokai sumažėjo per pastaruosius mėnesius, bazinė infliacija tebeviršija lūkesčius“, – teigė ekonomistas.
„Prognozuojame, kad Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą dar didins tris kartus po 0,25 proc. punkto – iki 3,75 proc. 2024 metų pabaigoje tikimės palūkanų normų mažinimo bent iki 3 proc.“, – pažymėjo jis.
JAV BVP augimas šiemet 0,7 proc, 2024 m. – 0,9 proc.
Galiausiai kalbėdamas apie JAV ekonomines prognozes, SEB banko analitikas tikino, kad JAV neišvengs švelnios recesijos šių metų viduryje dėl padidėjusios palūkanų normų ir sumažėjusios kredito pasiūlos dėl JAV bankų krizės.
„2023 metų BVP augimo JAV prognozę šiek tiek padidinome nuo 0,5 iki 0,7 proc., tačiau nuo 1,2 iki 0,9 proc. sumažinome 2024 metų ekonomikos augimo prognozę. Prognozuojame, kad vidutinė metinė infliacija JAV šiemet bus 3,9 proc., o vidutinė bazinė infliacija sieks 4,8 proc.“, – sakė T. Povilauskas.
„Tikime, kad JAV centrinis bankas didins bazinės palūkanų normos intervalą vienintelį kartą nuo dabartinio 4,75–5 proc. iki 5–5,25 proc., o šių metų pabaigoje turėtume išgirsti ir jau pirmą sprendimą dėl bazinės palūkanų normos sumažinimo. Euras JAV dolerio atžvilgiu šių metų pabaigoje turėtų būti stipresnis negu dabar“, – prognozavo jis.
