Ekonominė situacija prastėja, bet atlyginimai auga: paaiškino, kodėl stebime tokį paradoksą

Lietuvos bankas numato, kad 2023 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) pokytis bus neigiamas ir sudarys -1,3 proc., o infliacija sieks 8,9 proc. Tuo metu kitiems metams prognozuojamas 2,7 proc. BVP prieaugis ir iki 2,7 proc. sumažėjusi infliacija.

Lietuvos bankas numato, kad 2023 m. BVP pokytis bus neigiamas ir sudarys -1,3 proc.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos bankas numato, kad 2023 m. BVP pokytis bus neigiamas ir sudarys -1,3 proc.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvos bankas numato, kad 2023 m. BVP pokytis bus neigiamas ir sudarys -1,3 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos bankas numato, kad 2023 m. BVP pokytis bus neigiamas ir sudarys -1,3 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos bankas numato, kad 2023 m. BVP pokytis bus neigiamas ir sudarys -1,3 proc.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvos bankas numato, kad 2023 m. BVP pokytis bus neigiamas ir sudarys -1,3 proc.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvos bankas numato, kad 2023 m. BVP pokytis bus neigiamas ir sudarys -1,3 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvos bankas numato, kad 2023 m. BVP pokytis bus neigiamas ir sudarys -1,3 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
G.Šimkus.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2023-06-19 11:22, atnaujinta 2023-06-19 12:46

Tai, kas vyksta, vadina korekcija

Nors daugelis teigia, kad dabar Lietuva – techninėje recesijoje, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ragina pažvelgti plačiau, o ne tik į pastaruosius du ketvirčius, kuriuose matome ekonomikos smukimą. Anot jo, įvertinę ilgesnį laikotarpį galime rasti tinkamesnį situacijai apibūdinti žodį.

„Tai korekcija arba stabtelėjimas prieš grįžtant į labiau subalansuotos raidos etapą. Tolimesnė raida priklausys nuo daugybės veiksnių ir atsako į juos“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė jis.

Labiausiai ekonomikos plėtrą riboja aukšta infliacija, pabrangusios žaliavos, kai kurios įmonės netenka užsakymų, paklausą slopina ir infliaciją tramdanti pinigų politika, o sankcijos agresoriams riboja transporto, ypač geležinkelių, veiklą.

G.Šimkus labiausiai išskyrė pramonę, stipriai prisidėjusią prie ekonomikos nuosmukio.

„Pramonė yra tituluojama ekonomikos lokomotyvu, bet šiuo metu ji daug prisidėjo prie ekonomikos nuosmukio. Visgi ji krito po to, kai augo labai galingai. Ar galėjo tokie pergalingi šuoliai tęstis? Kas jiems sukliudė?

Sukliudė infliacijos slopinama paklausa, pabrangusios žaliavos, Lietuvoje vėstanti nekilnojamojo turto (NT) rinka, kitose šalyse net krintanti, tad sumažėjo paklausa, susijusi su būsto įrengimu, baldais.

Kitas dalykas – ankstesnį pramonės augimą stiprino pandemijos suvaldymui reikalingų priemonių paklausa, bet epidemijos situacija pasikeitė ir šių priemonių poreikis sumažėjo. Be to, pandemijos metu sutriko įprastos tiekimo grandinės“, – priežastis vardijo jis.

Ekonomikai didelę įtaką daro ir gyventojų lūkesčiai bei galimybės vartoti. Praėjusiais metais, kaip teigė G.Šimkus, kainos augo „kur kas agresyviau negu žmonių pajamos“, todėl vartojimas sumažėjo. Bet ekonomistas tiki, kad artimiausiu metu viskas pasikeis ir vartotojai vėl bus linkę leisti pinigus.

Jis tai grindžia tuo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu, nominalios darbo pajamos augo stipriau nei kainos, tad realios pajamos padidėjo. Tikima, kad šių metų viduryje tokia tendencija tik dar labiau sustiprės ir daugelis darbuotojų galės pasidžiaugti, kad jų atlyginimų augimas viršija kainų didėjimo tempą.

Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet bus 11,1 proc. didesnis nei pernai, o kitąmet padidės dar 9,3 proc.

Atrodytų keista – ekonomika kurį laiką neauga, tačiau atlyginimai kyla, dirbančiųjų taip pat nemažėja.

„Tai rodo verslų tikėjimą, kad sąstingis ilgai netruks. Įmonės įžvelgia perspektyvą, kad atsigaus, prisimena, kaip buvo sunku rasti darbuotojų. Jei dabar juos atleis, atsigaunant ekonomikai gali būti dar sunkiau jų rasti, todėl įmonės stengiasi juos išlaikyti, numato turimus darbuotojus išsaugoti bent artimiausius 3 mėnesius.

Atlyginimų kėlimas ekonomikai traukiantis rodo ne tik siekį išsaugoti darbuotojus, bet ir galimybes išlaikyti šiuos darbuotojus. O tai – geros įmonių finansinės būklės atspindys“, – paaiškino G.Šimkus.

Tačiau jis atkreipė dėmesį ir į vieną paradoksą – taip, dirbančiųjų nemažėja, bet nedarbo rodikliai auga. Kaip taip gali būti?

„Tikėtina, kad darbo rinka Lietuvoje auga. Atsiranda vis daugiau norinčių ir galinčių dirbti asmenų. Nedarbas auga ne dėl tų, kurie neteko darbo, o dėl vis daugiau į rinką įsiliejančiųjų. Galima teigti, kad prie to prisidėjo ir nuo karo Ukrainoje bėgantys asmenys, bet tai nebūtų tikslu, nes augo ir moterų, ir vyrų, visų amžiaus grupių nedarbas“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Nors pastaruosius dvejus metus investicijos liūdino, G.Šimkaus duomenimis, menkai augo itin svarbios investicijos į intelektinės nuosavybės produktus, informacines ir ryšio technologijas, šiemet situacija kiek tvarkosi.

Investicijos, nors ir ne rekordiškai, bet ūgtelėjo. Prognozuojama, kad investicijos šiemet padidės 6,3 proc., ankstesnė augimo prognozė buvo 4,5 proc. Jas skatina ES fondų lėšos – gausesni finansiniai srautai, įsibėgėjant naujos ES finansinės perspektyvos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimui.

Atsigavimo teks palaukti

Pramonės atsigavimą, atlyginimų augimą ir didesnes investicijas G.Šimkus vertina kaip ekonominio optimizmo ženklus. Visgi jau dabar pradėti džiūgauti dar negalima.

„Kaip rodo apklausos, artimiausiais mėnesiais pramonės atsigavimo nesitikima. Užsakymų pramonės įmonėms vis dar mažėja. Itin daug sukaupta jau pagamintos produkcijos, ji kaupiama sandėliuose.

Numatome, kad Lietuvos pramonė ir eksportas turėtų atsigauti tik šių metų pabaigoje, ateinančių metų pradžioje“, – akcentavo jis.

Tai lems, kad šiemet ekonomika toliau trauksis ir BVP sumažės 1,3 proc. Kitų metų perspektyva kiek geresnė – realusis BVP galėtų ūgtelėti 2,7 proc.

Infliacija toliau turėtų mažėti

Kaip prognozuota bei siekta, kainų augimo tempai lėtėja ir gegužę infliacija sumažėjo iki 10,7 proc., bet ji, kaip pabrėžė G.Šimkus, vis dar per didelė.

Anot jo, aukštos kainos susijusios su vis dar sparčiai augančiais atlyginimais: „Įmonių veiklos apimtys traukiasi, darbo našumas pastebimai krenta, o darbo užmokestis tuo metu kyla dviženkliais skaičiais. Tai reiškia, kad pagaminti tą patį produkcijos kiekį kainuoja daugiau, vadinasi, spaudimas didinti kainas išlieka.

Su darbo sąnaudomis susijęs kainų augimas yra arti istorinių aukštumų.“

Tačiau G.Šimkus turi gerų žinių – daugelio komponenčių kainų augimo pagreitis yra sumenkęs, krentantis žemyn, ypač pinga energetika, o visa tai leidžia tikėtis, kad infliacija ir toliau slops.

Prognozuojama, kad infliacija šiemet sudarys 8,9 proc., ankstesnė prognozė buvo 9 proc.

2024 m. infliacijos prognozės Lietuvos bankas nekeičia – ji turėtų sumažėti iki 2,7 proc.

Palūkanos dar gali kilti

Siekdamas 2 proc. infliacijos Europos Centrinis Bankas (ECB) vis didina palūkanų normas. G.Šimkaus teigimu, dar vieno pakėlimo galime sulaukti liepą, tačiau tolesnio laikotarpio prognozių nepateikia.

„Manau, kad esame reikšmingai priartėję prie palūkanų normų kėlimo pabaigos.

Bet, kaip bus elgiamasi rugsėjį, dabar vertinti būtų per anksti. Rugsėjį bus atnaujinamos ekonominės prognozės, tad skubėti nereikėtų“, – teigė jis, papildydamas, kad nutraukti pinigų politikos griežtinimą per anksti būtų taip pat blogai, kaip ir nesiimti jokių priemonių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: nerimas dėl karo – kaip jį valdyti?