Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos pokytis taip pat buvo -0,9 proc.
Vien antrąjį 2023 m. ketvirtį, šalies BVP to meto kainomis siekė 17,7 mlrd. eurų. Palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo teigiamas ir sudarė 2,8 proc.
Įvertis gautas taikant ekonometrinius modelius pagal turimus statistinius duomenis.
Vertinant gamybos metodu, 2023 m. antrąjį ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo statybos, transporto ir saugojimo, informacijos ir ryšių įmonių veiklos rezultatai.
2023 m. antrojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2022 m. ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos buvo teigiamas ir sudarė 0,6 proc., pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką 0,9 proc.
2023 m. antrojo ketvirčio realiojo BVP pokytis, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, buvo teigiamas ir sudarė 6,6 proc.
BVP ir jo komponentų reikšmės bei pokyčiai priklauso nuo skirtingų metų sezonų, todėl BVP ir jo komponentų kitimo tempui skirtingais laikotarpiais palyginti naudojami pokyčiai, gauti pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.
Ekonominių vertinimų rodiklis liepą beveik nepasikeitė
Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, liepą, palyginti su birželiu, padidėjo nuo –6,7 iki –6,5 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo nuo –2,8 iki –0,5, prekybos – nuo 3,1 iki 3,6 proc. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo nuo –8,3 iki –9,2, paslaugų – nuo 4,1 iki 3,5, pramonės – nuo –17,9 iki –18,1 proc.
Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2022 m. liepa, – 3,2 procentinio punkto mažesnis. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 16,7 procentinio punkto. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 11,2, statybos – 3,9, paslaugų – 2,8, prekybos – 2,5 procentinio punkto.
Pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad liepą, palyginti su birželiu, pramonės verslo tendencijos beveik nesikeitė. 0,2 procentinio punkto sumažėjimą lėmė pesimistiškesnė gamybos prognozė.
Statybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad liepą, palyginti su birželiu, verslo tendencijos statybos sektoriuje nežymiai pablogėjo. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 0,9 procentinio punkto. Tam įtakos turėjo pesimistiškesnė darbuotojų skaičiaus prognozė.
Prekybos įmonių vadovų apklausa parodė, kad liepą, palyginti su birželiu, prekybos verslo tendencijos nežymiai pagerėjo. Prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 0,5 procentinio punkto. Tam įtakos turėjo šiek tiek geresnė įmonių verslo ateities prognozė.
Paslaugų įmonių vadovų apklausos rezultatai parodė, kad liepą, palyginti su birželiu, paslaugų pasitikėjimo rodiklis nežymiai sumažėjo (0,6 procentinio punkto). Tai lėmė blogesnis įmonių verslo padėties vertinimas ir sumažėjusi teikiamų paslaugų paklausa.
Duomenys buvo renkami liepos 3–20 dienomis.
