Ritualinis budėjimas prie ilgai rengtos ir prieštaringai vertintos mokesčių reformos įvyko praėjusį trečiadienį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kabinete.
Susirinkęs valdančiųjų konsiliumas konstatavo: toks projektas, koks pateiktas, toliau judėti negali.
„Sutarėme, kad judėsime neskubėdami, etapais, diskutuosime dėl atskirų jos aspektų“, – po Seimo valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio pranešė V.Čmilytė-Nielsen.
Pirmoji mokesčių reformos gyvybės ženklų pasigedo „laisviečių“ frakcija, pareiškusi, kad siūlomai mokesčių pertvarkai nepritars. Saują grumstų ant reformos karsto išbėrė ir V.Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis.
Po šių apeigų kai kurie valdantieji dar liūdnai juokavo, kad esą galima atskirų projekto dalių transplantacija.
Bet opozicijos atstovai abejoja, jog donorystė pavyks, taip pat užsimena, kad fiasko patyrusią reformą pateikusiai finansų ministrei G.Skaistei esą būtų garbinga trauktis iš posto.
Apkaltino saviveikla
„Laikau tai pergale“, – taip skambiai valdančiųjų sprendimą sustabdyti Seime pradėtą svarstyti mokesčių pertvarką palydėjo Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė pripažino, kad tai buvo „racionalus ir gerai apgalvotas“ Laisvės partijos atstovų siūlymas.
Panašu, kad valdančiosios koalicijos taryboje jis niekam nebuvo netikėtas.
Dar prieš šį posėdį Seimo vicepirmininkas ir „laisviečių“ frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas iš esmės Finansų ministeriją viešai apkaltino užsiimant saviveikla.
Politikas išvakarėse kreipėsi į ministeriją ragindamas su Europos Komisija persiderėti Vyriausybės prisiimtus mokestinius įsipareigojimus.
Anot V.Mitalo, planuojamas mokesčių didinimas esą yra nulemtas įsipareigojimų, kuriuos tvirtinant Seimas nedalyvavo.
Be to, „laisvietis“ atkreipė dėmesį, kad kitos šalys tokių įsipareigojimų išvengė: „Todėl atsidūrėme nepavydėtinoje padėtyje, kai uodega vizgina šunį.“
Ėmė suprasti vieni kitus?
Bet net ir sutarus stabdyti kritikuojamą pertvarką apie G.Skaistės atsakomybę V.Mitalas kalbėjo atsargiai.
„Man ji netrukdo“, – tiesiai į klausimą, ar po patirto pralaimėjimo finansų ministrė neturėtų palikti posto, „laisvietis“ neatsakė.
Vis dėlto priekaištų ministrei politikas turėjo. Anot jo, Seimo Biudžeto ir finansų komitete G.Skaistė dažniau ėmė lankytis tik pastaruoju metu.
Be to, ministrė pro ausis esą praleisdavo anksčiau mokesčių pertvarkai koalicijos partnerių išsakomas pastabas.
„Nors viešai buvo sakoma, kad su partneriais tariamasi, realiai to nebuvo. Visi mus maloniai išklausydavo, palinksėdavo galva, ir tiek, – prisidengus tariamu gyvulių ūkio naikinimu jis ir toliau buvo skatinamas“, – nusivylimo neslėpė V.Mitalas.
Tiesa, parlamentaras nemano, kad dėl mokesčių pertvarką lydinčių nesklandumų valdančiajai koalicijai galėtų kilti skyrybų grėsmė.
Priešingai, esą po praėjusį trečiadienio vakarą vykusio pokalbio tarp koalicijos partnerių atsirado daugiau supratimo.
„Atrodo, konservatoriai mus pradėjo suprasti.
Ir aš pradėjau geriau suprasti juos. Anksčiau buvau supratęs, kad turime svarstyti arba viską, arba nieko, tai dabar supratau kitaip – sutarta, kad neverta skubinti mokesčių pertvarkos ir nebūtina „apženyti“ tai, ko neįmanoma“, – kiek ironizuodamas kalbėjo V.Mitalas.
Ne viską darė teisingai
Erzelį keliančios mokesčių pertvarkos kelyje atsiradęs staigus posūkis priimtinas ir Liberalų sąjūdžio frakcijai. Jos seniūnas Eugenijus Gentvilas pripažino, kad tai buvo vienintelis įmanomas kompromisas.
„Laisvės partija pasakė, kad reikia viską stabdyti. Mes tam nepritariame. Mūsų požiūriu, pateiktame pakete yra ir gerų dalykų, todėl visko stabdyti nereikia.
Kadangi siūlymai nėra susiję su kitų metų biudžeto projektu, neturime verstis per galvą ir kur nors skubėti. Galime imti atskirus įstatymus ir žiūrėti, ką galima pataisyti ir ko neverta“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Paklaustas, ar toks sprendimas vis dėlto nereiškia, jog projektas jau numarinamas, politikos senbuvis juokėsi, kad net ir tokiu atveju kai kuriuos mirusiojo organus vis dar galima panaudoti: „Aš iš to tragedijos nedarau.
Tragedija gal yra finansų ministrei G.Skaistei, kuri tikrai dėjo daug pastangų, bet ne viską darė teisingai. Ji galėjo iš karto įsiklausyti ir nekišti tų dalykų, kurie sukėlė tiek aistrų.“
Ar valdančiosios koalicijos sprendimo stabdyti ilgai rengtą vieną jos svarbiausių reformų G.Skaistė neturėtų išgirsti kaip signalo, kad turėtų trauktis iš posto?
E.Gentvilas įsitikinęs, kad finansų ministrė nėra tiesiogiai atsakinga už reformos nesėkmę. Anot liberalo, prie to prisidėjo ir daug nuo jos nepriklausančių aplinkybių: „Operatyviam ir sklandžiam darbui trukdė pandemija, karas ir kiti dalykai. Todėl negaliu jos kaltinti, kad pertvarka buvo pateikta pavėluotai.“
Bet E.Gentvilas pripažino, kad komunikacija rengiant ir derinant projektą nebuvo vykusi: „Pati ministrė visuomet stengėsi susitikti ir kalbėti.
Bet kas iš to, kad ji parodydavo skaidres? Paties projekto mes nematėme.“
Vis dėlto politikas akcentavo, jog mokesčių pakeitimus teikusi finansų ministrė neprivalo atsistatydinti vien dėl to, kad koalicijos partneriai į juos turi kitokį požiūrį.
„Išvadas tegul pasidaro konservatoriai ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ką darys pati ministrė, premjerė ar G.Skaistę į šį postą delegavusi partija, ne mano reikalas“, – „Lietuvos rytui“ sakė E.Gentvilas.
Gali prasidėti turgus
Anksčiau premjerė itin skeptiškai vertino siūlymus skaidyti Vyriausybės palaimintą mokestinį paketą ir buvo užsiminusi, kad arba jis turi būti priimtas visas, arba nieko.
Praėjusį trečiadienį po valdančiosios koalicijos pasitarimo I.Šimonytė kiek atsitraukė. Ji kalbėjo, kad Seime diskusijos dėl projekto esą gali vykti tiek laiko, kiek reikės.
Bet premjerė teigė sunkiai įsivaizduojanti, kad kai kurie vienas kitam prieštaraujantys siūlymai galėtų būti priimti: „Dabar galiu pasakyti, kad pasiūlymų yra „nuo tvoros iki vakaro“, – vieni pasiūlymai į vieną pusę, kiti – radikaliai į kitą. Akivaizdu, kad jie visi negali būti priimti, nes tiesiog toks daiktas negali egzistuoti.“
I.Šimonytė nesiėmė prognozuoti, dėl ko gali pavykti susitarti.
Antai dėl didesnio individualios veiklos apmokestinimo liberalai stoja piestu.
Šaltinių teigimu, į I.Šimonytės bandymus įtikinti, kad jų nuomonė yra klaidinga, buvo atšauta, esą toks yra frakcijos sprendimas ir jis nebus keičiamas.
Bene vienintelis dalykas, dėl kurio dar esą realu sutarti, – didesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.
Konservatoriai viliasi, kad dėl jo galiausiai turėtų nusileisti ir Laisvės partija pastarajai pažadėjus nuolaidų Pelno mokesčio įstatymo projekte.
Kas gali būti pažadėta?
Ar karingai nusiteikusiems koalicijos partneriams nebus pasiūlyta ir kitokių mainų, pavyzdžiui, daugiau konservatorių balsų, kurių vis dar trūksta Civilinės sąjungos įstatymui priimti?
Kai kurie valdančiųjų pasitarimo dalyviai juokavo, kad „laisviečių“ lyderiai atėjo nešini „kuvalda“, bet jų pageidavimas kuo greičiau įteisinti partnerystę esą nebuvo tiesiogiai siejamas su balsavimu dėl mokesčių paketo.
Tiesa, tiek konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, tiek E.Gentvilas koalicijos partnerius esą patikino, kad jų frakcijose daugiau balsų neatsirado ir vargu ar atsiras.
Konservatoriai vėliau neoficialiai kalbėjo, jog mokesčių pertvarką stabdanti Laisvės partija artėjant rinkimams sieks išpešti bet kokių pergalių, tačiau abejojo, kad už to slypi skyrybų planai.
Šaltinių teigimu, konservatoriai ir premjerė daug skaudžiau reagavo į „laisviečių“ atstovų paramą streikuoti žadantiems mokytojams nei į reikalavimus stabdyti mokestinę pertvarką.
Turėtų trauktis iškart
Apie lėtinamas apsukas svarstant mokesčių pertvarką išgirdę Seimo opozicijos atstovai netgi ėmė įtarti, kad valdantieji tik imitavo, jog siekia pokyčių.
Antai Seimo vicepirmininkas, Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis priminė, kad opozicijai ir anksčiau buvo kilę abejonių, jog valdantiesiems pavyks dėl jų sutarti: „Akivaizdu, kad reformai – mišios.
Kad ji yra laidojama, jau aišku vien pažiūrėjus į premjerę. Matyti, kad ir I.Šimonytė jau pati netiki ir nieko nesitiki.“
A.Mazuronis taip pat svarstė, kad valdantiesiems nebent pavyks sutarti dėl naujų nekilnojamojo turto mokesčių, bet kompromisinis variantas irgi esą gali gerokai skirtis nuo pradinio.
Be to, politikas abejojo, ar to užteks įtikinti Europos Komisiją: „Turiu įtarimą, kad viso šio cirko tikslas buvo ją apgauti ir taip atlaisvinti RRF lėšas. Įdomu, kaip Komisija tai įvertins, ar matys apgaulę.“
Bet kokiu atveju, A.Mazuronio įsitikinimu, po vadinamosios reformos fiasko neišvengiamai kyla ją trejus metus rengusios finansų ministrės G.Skaistės atsakomybės klausimas: „Būsima mokesčių pertvarka ilgai buvo pristatoma kaip viena svarbiausių, bet galiausiai ji bus iškastruota taip, kad iš jos nieko neliks.
G.Skaistė nesugebėjo valdyti proceso. Žinoma, to nebus, bet save gerbiantis ministras, nesugebėjęs atlikti svarbiausios per kadenciją reformos, po tokio nepasitikėjimo juo ir jo vadovaujamos ministerijos darbo, turėtų susiprasti ir palikti postą nieko neraginamas.“
