Įmonės pabėgs iš Vokietijos?
Europos Komisija (EK) anksčiau šį mėnesį buvo nurodžiusi, jog, jų manymu, Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. susitrauks 0,4 proc.
O štai mėnesio pabaigoje, rugsėjo 28 d., pirmaujantys ekonomikos institutai paskelbė niūresnius įverčius. Jų prognozėmis, Vokietijos ekonomika 2023 m. susitrauks 0,6 proc.
„Svarbiausia šios revizijos priežastis yra ta, kad pramonė ir privatus vartojimas atsigauna lėčiau, nei tikėjomės“, – pareiškė Oliveris Holtemoelleris iš Halės ekonomikos tyrimų instituto – vieno iš penkių naujausią prognozę paskelbusių institutų.
Tuo metu didžiausios Vokietijos chemijos bendrovės „Evonik Industries“ generalinis direktorius Christianas Kulmmannas pareiškė, kad Vokietijai išvis gresia deindustrializacija, naujos gamyklos ir gerai apmokamos darbo vietos bus perkeltos kitur.
Anot jo, pigių rusiškų dujų, reikalingų gamykloms apsirūpinti energija, praradimas skaudžiai pakenkė Vokietijos ekonomikos verslo modeliui.
„Esame tokioje situacijoje, kai mus stipriai veikia – žaloja – išorės veiksniai“, – C.Kullmannas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“.
Eglė Stonkutė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė, tokiomis kalbomis nesistebi. Jos teigimu, taip, Vokietija šiuo metu išgyvena sunkų laikotarpį, bet įmonių kėlimasis į kitas šalis vyksta jau ne vienerius metus ir tai liečia ne tik vieną valstybę, bet visas Europos šalis.
„Europa jau kurį laiką atsilieka, nes įmonėms čia gamybos kaštai, standartai, ekologiniai reikalavimai ir visa kita yra gana aukšti. Tai, žinoma, yra gerai darbuotojams, visuomenei, bet įmonėms, kurios konkuruoja globaliame pasaulyje su kitokias kaštų struktūras turinčiomis šalimis, yra sudėtinga. Tad toks Europos įmonių judėjimas jau seniai vyksta“, – portalui lrytas.lt teigė ekonomistė.
Situacija šiuo atžvilgiu dabar nė kiek negerėja. Neseniai vykdyta Vokietijos įmonių apklausa parodė, kad didžioji dalis neplanuoja būsimų investicijų Vokietijoje ar Europoje.
„Tai turėtų neraminti visą Europą, nes jei mūsų investuotojai nenori pas mus investuoti, o svarsto apie kitas šalis, vadinasi, su visomis investicijomis išvažiuoja ir darbo jėga“, – aiškino E.Stonkutė, paminėdama, kad nemaža dalis įmonių investicijoms renkasi JAV, Kiniją, Vietnamą, Malaiziją, Indoneziją, Indiją.
E.Stonkutė mato, kad pirmiausia Europa turi išspręsti energetinių išteklių ir kainos klausimus, jei sprendimai būtų, motyvacija investuoti svetur kiek sumažėtų. Bet visa tai turi įvykti itin greitai, mat įmonės ilgai laukti negali, jos nori veikti, dirbti jau dabar.
O visų šalių patrauklumą mažina ir Europos atsilikimas technologijų srityje.
„Pavyzdžiui, elektrinių automobilių gamyba yra vienas didžiausių Europos pralaimėjimų, mes labai atsiliekame ne tik pardavimais, bet ir technologijomis, pavyzdžiui, elektrinės baterijos technologijos gamyba. Kinai šioje srityje yra dominuojantys gamintojai, o mums tik vytis...“ – kalbėjo E.Stonkutė.
Tačiau ir pačioje Kinijoje dabar situacija ne iš pačių geriausių, o tai irgi sudavė smūgį vokiečiams, mat nemažai daliai Vokietijos automobilių gamintojų eksportas į Kiniją buvo itin reikšmingas pajamų šaltinis, o šiuo metu jis sumažėjęs.
Dar nereikėtų „laidoti Vokietijos pramonės“
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pripažino, jog Vokietijos situacija tikrai nepavydėtina, pramonė išgyvena sunkmetį, o rizikų kyla ir dėl to, kad Vokietijos gamintojai teigia turintys nemažai atsargų, t. y. neparduotų prekių, pavyzdžiui, medienos, baldų, elektronikos.
Taip nutiko todėl, kad pasibaigus koronaviruso apribojimams daugelis vartotojų kurį laiko pirko prekes ir jomis jau pasisotino, nors vis dėlto daugiausia savo pinigų skyrė paslaugoms, kurios ilgą laiką buvo neprieinamos. O šiuo metu aukštos palūkanų normos apskritai ėmė riboti bet kokį vartojimą.
Visa tai stipriai atsiliepia įmonių finansei situacijai, todėl daugelis bendrovių, bandydamos išparduoti savo atsargas sandėliuose, siūlo dideles nuolaidas.
Visgi ekonomistas ragino neskubėti „laidoti Vokietijos pramonės“. Pakilimai ir nuosmukiai yra ekonominio ciklo dalis, o sulėtėjimai visada prasideda nuo pramonės sektoriaus. Visa tai turėjo įvykti, tik šįkart situaciją sunkina karo Ukrainoje pasekmės ir centrinių bankų sparčiai keliamos palūkanų normos.
Bet daugiau optimizmo žada jau regimi palengva gerėjantys kai kurių sričių rodikliai.
„Po truputėlį lėtėja gamybos kritimas energetikai imliuose sektoriuose, pavyzdžiui, chemikalų, popieriaus gamybos. Žinoma, jų kritimas vis dar dviženklis, šių metų pradžioje buvo didesnis nei 17 proc., bet jų situacija ima stabilizuotis, nes energetikos kainos krito.
Situacija gerėja ir medienos, baldų, tekstilės, maisto pramonės sektoriuose. Todėl neskubėčiau laidoti Vokietijos pramonės, situacija ne visuose sektoriuose yra bloga ir, manau, Vokietijos pramonė atsigaus jau kitąmet. Galbūt pavasarį, nes iki pavasario gamintojai mažins atsargų lygį sandėliuose ir neišvengiamai turės atnaujinti, vėl užkurti gamybą“, – portalui lrytas.lt teigė A.Izgorodinas.
Jis taip pat tiki, kad Vokietijos vyriausybė ims skatinti pramonę, skirs finansavimą, nes visi puikiai supranta, koks šis sektorius yra svarbus.
Tam pritarė ir E.Stonkutė: „Nurašyti Vokietijos nereikėtų, bet struktūrinių problemų tikrai yra. Vokietijos vyriausybė jas pasiryžusi spręsti, siekia išlaikyti investuotojus ir bando pritraukti naujus, kelia subsidijas, tariasi dėl garantuotų konkurencingų išteklių kainų, bando jas fiksuoti keliems metams į priekį. Vokietija yra pasiryžusi išsaugoti savo pramonę. Apskritai, vokiečiai visada buvo disciplinuoti, logiški žmonės. Jiems pavyks išspręsti savo problemas.“
Atsigausim pirmiau nei vokiečiai?
Visa tai, kas vyksta Vokietijoje, neišvengiamai atsiliepia ir Lietuvai, mat mūsų eksporto srautai į šią šalį įprastai yra dideli, o pastaruoju metu vokiečiams išgyvenant sunkumus mažiau užsakymų turi ir lietuviai.
E.Stonkutė prognozuoja, kad Vokietijos ekonomika šiemet turėtų trauktis apie 0,4 proc., o atsigavimą galbūt išvysime kitų metų antroje pusėje. Tada kartu turėtų imti kilti ir Lietuvos pramonės rodikliai.
Tuo metu A.Izgorodinas teigė jau dabar matantis kiek gerėjančią Lietuvos pramonės situaciją – rodikliai ima stabilizuotis, o kai kurie po truputį auga.
„Pagrindinis indikatorius – skirtumas tarp naujų užsakymų ir atsargų lygio. Lietuvos pramonėje jau fiksuojamas atsargų lygio kritimas. Tai reiškia, kad įmonės po truputį išsiparduoda atsargas ir ims gaminti naujas prekes.
Kitas aspektas – pastaruoju metu akivaizdžiai pagerėjo Lietuvos pramonės įmonių nuomonė apie darbuotojų skaičių. Tai reiškia, kad įmonės vis drąsiau pradeda galvoti apie darbuotojų skaičiaus didinimą. Praeitą savaitę Valstybės duomenų agentūra paskelbė apie laisvų darbo vietų statistiką, kurioje taip pat matyti, kad pramonė paskutinius tris mėnesius vis drąsiau kuria naujas darbo vietas.
Tad ženklai, kad situacija stabilizuojasi – akivaizdūs“, – vardijo A.Izgorodinas.
Tad gal Lietuvos pramonė visgi spės atsigauti dar šiemet? Eksperto nuomone, toks scenarijus vargiai tikėtinas. Geresnius rezultatus išvysime tik kitąmet, kada ir Vokietijos pramonė bei visa ekonomika ims atsigauti.
Bet, anot A.Izgorodino, Lietuva šoktelti viršun turėtų net anksčiau nei Vokietija, mat Vokietijos įmonės, gavusios prekių užsakymus, pirmiau kreipiasi į komponentų tiekėjus, o vieni iš jų yra Lietuvos verslai, ir tik gavusios reikiamas dalis gali toliau kurti galutinį produktą. Taigi mūsų šalies įmonės užsikurti turėtų net greičiau nei Vokietijos pramonė.
„Galbūt dėl to išankstiniai Lietuvos pramonės rodikliai ir ėmė po truputį kilti, nes jau signalizuoja, kad dalis įmonių pradėjo sulaukti šiek tiek užsakymų iš Vokietijos“, – svarstė ekonomistas.
