Socialdemokratų frakcijos Seime atstovė Rasa Budbergytė tikino, kad biudžeto projekte planuojamas 2,9 proc. deficitas yra dėl „nepadarytų namų darbų“.
„Orientuotas į ateinančius rinkimus, biudžetas parengtas visiškas nepagalvojus, kad nepadaryti namų darbai atsigręžia prieš mus ir dėl to turime didžiulį biudžeto deficitą ir augančią valstybės skolą“, – antradienį, spalio 10 d., Seime žurnalistams teigė R.Budbergytė.
„Socialdemokratai svarstydami, ar palaikyti, ar ne šį biudžeto projektą, pirmiausia žiūri į tas sritis, kurios gyvybiškai svarbios. Mums atrodo, kad tai yra švietimas, sveikatos apsaugos situacija, tvarios investicijos į viešąją infrastruktūrą. Matome, kad keliams taip pat trūksta lėšų“, – aiškino ji.
Tuo tarpu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius mano, kad planuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų planas yra pernelyg optimistinis.
„Pamatėme, kad ateinančiais metais fiskalinis deficitas sudaro 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra riba, kurią galima įvairiai traktuoti ir niekas negali paneigti, kad tam tikros pajamos yra užaukštintos, kaip, pavyzdžiui, savivaldybių biudžetui yra numatytas pajamų augimas 16,2 proc. O didžioji dalis savivaldybių biudžetų pajamose sudaro gyventojų pajamų mokesčio pajamos“, – sakė ekspremjeras.
„Mano manymu, per daug optimistiškai planuojamas tiek valstybės biudžeto pajamų planas, tiek ir savivaldybių biudžeto pajamų planas“, – pažymėjo jis.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis kritikavo numatomą nekilnojamo turto (NT) mokesčio mažinimą vėjo jėgainėms ir sprendimą vadino cinišku.
„Pagyrimas tas, kad buhalteriškai išlaikytos fiskalinės drausmės taisyklės, bet, kaip visada būna su biudžetais, velnias slypi detalėse. Mums užkliūna, kad mažinamas mokestis stambiems, pelningiems verslams, kyla daug abejonių, kad lobistai į Vyriausybės duris prisibeldė, kai vėjo jėgainėms NT mokestis mažinamas drastiškai“, – tikino A.Mazuronis.
„Ciniškas, priešrinkiminis požiūris ir man labai sunku rasti pateisinimų, kodėl mažinami mokesčiai stambiam verslui“, – dėstė jis.
Nepalaikys nei biudžeto, nei NT mokesčio įstatymų projektų
Galiausiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad valstiečiai nepritars nei kitų metų biudžeto projektui, nei savarstomam NT mokesčio įstatymui.
„Tokiam biudžetui mes nenusiteikę pritarti, planuojamos išlaidos ir pajamos lems naujų mokesčių atsiradimą, ką mes ir matome, kada atnešamas NT mokestis, kuris išvirto į nesusipratimą, kuriam turi pastabų ir Lietuvos bankas, ir Teisės departamentas. NT mokesčio įstatymo projektui taip pat nepritarsime“, – sakė A.Norkienė.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Vyriausybės pateiktame 2024 m. biudžeto projekte numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 17,01 mlrd. eurų, išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), išlaidos – beveik 1,5 mlrd. eurų (7,9 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 2,9 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Kitąmet vėl galios Mastrichto kriterijai, tad ES šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Koalicijos partneriai „laisviečiai“ kelia klausimus dėl neformalaus ugdymo krepšeliui vaikų būreliams ir didesnio finansavimo švietimo sričiai. Tuo metu opozicijos atstovai nepatenkinti, jų teigimu, pernelyg menku numatytu finansavimu kelių infrastruktūrai.
Švietimui biudžete kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų, tuo metu Lietuvos kelių priežiūrai ir tvarkymui kitų metų biudžete planuojami 715,3 mln. eurų.
Kitais metais planuojama, kad „Sodros“ pajamos bus 7,64 mlrd. eurų, t. y. 8,2 proc. (579,5 mln. eurų) didesnės nei laukiama 2023 m., o sąnaudos – 7,06 mlrd. eurų, t. y. 11 proc. (699,5 mln. eurų) didesnės nei 2023 m.
Pensijų anuitetų fondo (PAF) 2024 metų biudžete numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 16,4 mln. eurų, kai išlaidos – 3,3 mln. eurų.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) 2024 metų biudžeto projekte numatoma, kad pajamos sieks beveik 3,5 mlrd. eurų, t. y. 13,5 proc. daugiau nei 2023 m. biudžete (3,05 mlrd. eurų). Išlaidos kitų metų PSDF biudžete turėtų sudaryti identišką sumą – beveik 3,5 mlrd. eurų ir taip pat augti 13,5 proc., lyginant su šių metų biudžetu.
