Berlynas dabar numato, kad didžiausia Europos ekonomika šiemet susitrauks.
Pasak šalies ekonomikos ministerijos, bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimas prilygs 0,4 proc.
Balandį buvo prognozuojama, kad 2023 metais ekonomika paaugs 0,4 proc.
Apie prognozės sumažinimą pranešta ekonomikai grumiantis su aukšta infliacija, padidėjusiomis energijos kainomis ir gamybos sektoriaus sulėtėjimu.
„Sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje iš krizės brendame lėčiau nei tikėtasi“, – pranešime pripažino ekonomikos ministras Robertas Habeckas.
Vokietijos ekonomika praėjusių ir šių metų sandūroje buvo įsmukusi į recesiją ir nuo tada sunkiai stojasi ant kojų – antrą ketvirtį buvo fiksuotas nulinis augimas.
Naujausios vyriausybės prognozės yra panašios į kitus pastaruoju metu paskelbtus blausius vertinimus.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį nurodė prognozuojantis, kad Vokietijos ekonomika 2023 metais susitrauks 0,5 proc.
Anot naujausių vyriausybės prognozių, ekonomika kitąmet turėtų atsigauti ir išaugti 1,3 proc., o 2025-iems metams numatoma 1,5 proc. prilygstanti BVP ekspansija.
Tuo metu infliacija šiemet turėtų sudaryti 6,1 proc., kitais metais – 2,6 proc., o 2025 metais – 2 proc.
Horizonte – tvarus atsigavimas
R. Habeckas siekė pasitelkti optimistišką toną ir pažymėjo, kad „ateinančiais metais vėl tikimės augimo“.
„Nustatytas tvaraus ekonomikos atsigavimo kursas: infliacijos mažėjimas yra reikšmingas, o kartu su juo vėl didėja realiosios pajamos“, – tikino ekonomikos ministras.
Ankstesnės, balandį skelbtos prognozės buvo paviešintos daugėjus vilčių, kad Vokietija atlaikė energetikos krizę geriau nei tikėtasi, o kai kurie rodikliai liudijo pramonės atsigavimą.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais bendras vaizdas vėl pablogėjo ir padidėjo lūkesčiai, kad ekonomika gali vėl įklimpti į recesiją.
Nors energijos kainos jau yra sumažėjusios, jos vis dar yra didesnės, lyginant su laikotarpiu prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Tuo metu infliacija rugsėjį sumenko iki 4,5 proc., tačiau ji vis tiek išlieka užsispyrusiai aukšta.
Blogėjanti ekonominė situacija davė pradžią diskusijoms apie tai, ar Vokietija vėl tapo „Europos ligoniu“. Šis epitetas buvo vartojamas dešimtajame dešimtmetyje, kai Vokietija tvarkėsi su didelėmis susivienijimo išlaidomis.
Tačiau kai kurie analitikai sako, kad šiuo klausimu einama per toli, ir savo ruožtu pažymi, kad, nepaisant iššūkių, darbo rinka išlieka stipri.
