Dirbo stipriose įmonėse
Pirmiausia buvo didžiausias Kaune bendrovės „Kesko Senukai“ biuras ir darbas jos rinkodaros skyriuje, po to – penkerius metus trukęs dizainerės – rinkodaros vadybininkės darbas Marijampolėje įsikūrusioje „Mantingos“ įmonių grupėje.
Tai – Radvilės patirtis, kurią ji kol kas padėjo į šalį. Ir daro tai, ką liepia širdis: pagal senąsias baltų tradicijas rengia mergvakarius, prausynas vaikelių besilaukainčioms moterims, taip pat moterų stovyklas, edukacinius žvakių bei lietuviškų smilkalų gamybos užsiėmimus ir vaikams, ir suaugusiems, ir įmonių kolektyvams.
„Paradoksas. Juk pati kažkada svajojau apie gyvenimą mieste ir darbą stikliniuose biuruose, siekiau juose karjeros, o dabar į ten vykstu nešina savo pintinėmis, pilnomis augalų ir kvepalų tam, kad žmones, kurie ten dirba, sugrąžinčiau į gamtą“, – nusišypsojo R.Kuncė.
Virsmas – per karantiną
Mačiūnų kaimas greta Prienų – gimtoji Radvilės vieta. Kažkada iš jo atsitraukusi jauna moteris, neseniai sukūrusi šeimą, paliko gyvenimą mieste ir šiuo metu su vyru gyvena nuošalioje sodyboje Būdininkų kaime. Kas nutiko, kad gyvenimą mieste ir gerą uždarbį garsioje įmonėje ji, reklamos dizainerė, išmainė į gamtos prieglobstį ir savarankišką darbą?
„Turėjau svajonių pareigas – „Mantingos“ įmonių grupė yra puiki, bet ilgainiui pasigedau savo darbe prasmės. Artėjo mano trisdešimtmetis, o kartu užgriuvo ir dvejonės.
Vertinu ten įgytą patirtį, o ir įmonės įkūrėjas Klemencas Agentas yra įkvepiantis žmogus. Galimybė bendrauti su juo savaime buvo dovana.
Tebesaugau jo ranka rašytą raštelį „Nemąstyk iki lubų – mąstyk iki dangaus!“, vėliau šis palinkėjimas tapo pačios įmonės šūkiu. Tik tiek, kad kiekvieno žmogaus atstumas iki „dangaus“ yra skirtingas“, – kalbėjo Radvilė.
Turėdama įvairių pomėgių, domėdamasi vaistiniais augalais, ji tapo viena iš tų žmonių, kuriems naudos suteikė per COVID-19 pandemiją paskelbtas karantinas.
Tuo metu atsirado įvairių neformalių kursų ir galimybių mokytis nuotoliniu būdu, tad ji ėmė mokytis aromaterapijos, natūralios kosmetikos gamybos, taip pat – saviugdos.
Didžiajam virsmui ją stumtelėjo santuoka, – su vyru ji susituokė 2020-aisiais, per patį pandemijos įkarštį. O po pirmojo karantino grįždama į darbą ji jau buvo ne Radvilė Krušnauskaitė, bet Radvilė Kuncė.
„Neliko mano mergautinės pavardės, neliko ir sąsajos su darbais, kuriuos buvau atlikusi. Man reikėjo susitapatinti su nauja pavarde – atrasti naują žmogų. Tad sukūriau savo logotipą, puslapį internete, ir 2020-ųjų spalį įregistravau savo prekės ženklą „Moderni laumė“ tiksliai nežinodama, ką veiksiu“, – štai taip apie kelią link savojo verslo pasakojo Radvilė.
Pridžiovino žolynų
R.Kuncė domėjosi aromaterapija, pati sau pasigamindavo ir kosmetikos, tačiau to nepavertė savo verslu. Gamybinėms dirbtuvėms būtų reikėję nemažų investicijų, kurias įrengiant nevalia ignoruoti griežtų higienos normų.
„Maniau, kad galėsiu naudotis sukauptomis aromaterapijos žiniomis – gaminsiu žvakes ar namų kvapus, nes tam nekeliama specifinių reikalavimų. Iš darbo išėjau nusiteikusi lieti žvakes, rinkti augalus, juos džiovinti. Juk esu kilusi iš kaimo, mama domėjosi augalais, juos pažinau nuo vaikystės.
Ko gero, turiu ir verslumo geną, nes būdama devynerių metų pridžiovindavau vaistažolių ir nešdavau jas į turgų parduoti. Niekas netikėjo, kad „šitas vaikas“ žino, kuo prekiauja, nors aiškindavau žmonėms, kam naudingos kraujažolės, o kam – jonažolės.
Tačiau rinkdama žolynus ir juos džiovindama supratau, kad man reikia žmonių – man reikia bendravimo. Negaliu visą laiką būti užsidariusi gamybos patalpose ir vežioti siuntų į paštomatą.
Be to, viena pati negalėjau tvariai pririnkti tiek augalų, kiek jų reikėtų verslui.
Taigi netruko ateiti suvokimas, kad daug naudingesnį darbą padarysiu edukuodama žmones – mokydama juos apie augalus, kad jie patys jų prisirinktų.
Domėjausi, lankiau kursus ir po truputį dalinausi instagrame ir feisbuke tuo, kuo gyvenu. Taip perėjau į kitą savo individualios veiklos sritį, ir netrukau sulaukti žmonių prašymų papasakoti apie augalus“, – kalbėjo Radvilė.
Lemtingas mergvakaris
Pasak R.Kuncės, dar dirbdama Marijampolėje ji domėjosi lietuvių tautos istorija, baltų kultūra, jos tradicijomis. Tai nebuvo atsitiktinumas, kad judviejų su vyrų sutuoktuvės vyko pagal senąsias baltų apeigas.
„Ko gero, mano giminės šaknyse yra įrašytas „baltų kodas“, nes kai kurias vestuvių apeigas pati susigalvojau, o gerokai vėliau, ruošdamasi kitų merginų mergvakariams, perskaičiau, kad iš tikrųjų taip ir yra daroma“, – kalbėjo Radvilė.
Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje rengiama įvairių edukacinių užsiėmimų, susijusių su kitų šalių kultūros tradicijomis, bet sunku pasiekti žinias apie senąsias baltų tradicijas – nėra tokio jų pateikimo, kad būtų patrauklu jauniems žmonėms.
Taigi Radvilė, būdama „Moderni laumė“ ir turėdama žinių apie augalus, kartu su bičiulėmis 2021-aisiais organizavo mergvakarį, kuriam pasisiūlė paruošti programą.
Kurdama ją R.Kuncė sugalvojo, kaip per megvakarį panaudoti gamtos burtus bei papasakoti apie senąsias baltų tradicijas. O tai padarius, tą pačią vasarą, pasipylė prašymai surengti mergvakarius ir kitoms nuotakoms.
„Dabar mergvakariai yra mano vizitinė kortelė – populiariausias žanras. Šią vasarą nebeturiu laisvų savaitgalių – visi suplanuoti, tad su savo „Modernios laumės“ nešuliais traukių į Vilnių, Kauną, Alytų, prireikus – ir į Klaipėdos kraštą.
Dabartinė mergvakarių programa trunka apie porą valandų, kartais – ir ilgiau. Vedu būsimą nuotaką per penkias stichijas, – vandenį, ugnį ir kitas.
Pagal baltų tikėjimą gimtis, santuoka ir mirtis yra trys pagrindiniai virsmai žmogaus gyvenime. Prieš santuoką būdavo svarbu atitraukti moterį nuo buvusios giminės ir atvesti į naująją. Specialiai mergvakario programai parenku vietas gamtoje, kad būtų čia pat ir vanduo, ir miškas, nes nuotaka „teka kaip upė“ – ji išteka.
Apskritai daug prasmės senovės lietuviai teikdavo magijai, pavyzdžiui, gyva tradicija su persirengėliais „jaunaisiais“, užimančiais vietą už stalo ar bandymas vietoj nuotakos „ištekinti žąsį“ – taip norima suklaidinti piktąsias dvasias.
Didelę apsauginę reikšmę turėjo ir jaunosios pasijonyje prismaigstytos adatos, ir sidabrinė moneta jaunojo švarko kišenėje. O kur dar įvairių augalų reikšmė nuotakos vainike ar puokštėje!“ – apie tai, kaip senąsias tradicijas parinko savo veiklai, pasakojo R.Kuncė.
Kas laumės krepšyje?
Rengdama mergvakarius Radvilė pamažu papildė jų programą – per kelias valandas ji stengiasi perteikti įvairių vestuvinių simbolių prasmę.
„Nedaug kas žino, ką bendro su santuoka gali turėti duona, druska, bitė, rūtos, kailio gabalėlis ar grūdai. Taigi papasakoju, kad duona ir druska reiškia ne tik gausą, bet ir protėvių palaiminimą.
O štai kailis simbolizuoja turtą, – lipdami per slenkstį senovėje lietuviai turėdavo užminti ant kailio. Ne šiaip sau sakoma, kad „Jei kudlota, tai – bagota“, – žodis po žodžio, ir Radvilė papasakojo apie grūdų kaip vaisingumo simbolio prasmę, apie bites kaip jas globojančios deivės Austėjos palaiminimą.
Vasarą autentiški, sakralios prasmės mergvakariai yra pagrindinė jos veikla, kita programa yra prausynos, arba besilaukiančios moters palydos link gimdymo.
Prausynose atliekama daug gražių ritualų, pavyzdžiui, šaltinio vandeniu nuplaunamos būsimos mamos rankos ar kojos, kad nuo jos atsitrauktų įtampa ir baimė. Moteris pervedama gimties taku – patiestu ant žemės puošniu, žvakėmis įrėmintu rankšluosčiu, taip pat į prausynas susirinkę moterys dovanoja palaimintus gimties marškinius.
Pakvietė į sodybą
Taigi R.Kuncė per vasarą darbuojasi pagal dvi merginoms ir moterims skirtas programas, renka žolynus, maišo arbatos mišinius, gamina aromaterapines priemones, o šaltuoju metu laiku veda edukacinius užsiėmimus – moko gaminti smilkalus bei kvepiančias žvakes.
Vis dažniau „Moderni laumė“ kviečiama ir į gimtadienius. Anot Radvilės, ji junta, kaip pastaruoju metu keičiasi šventimo įpročiai.
Porą metų laksčiusi po nuomotas kūrybines studijas bei klientų šventės vietas, šią vasarą R.Kuncė pirmą kartą saulėgrįžos renginiui pakvietė svečius į savo namų erdvę Prienų rajone, Būdininkų kaime.
„Sodybos teritorija – didelė, todėl vasarą renginiuose joje tilps daug žmonių. Tačiau jau planuoju ir šaltojo sezono edukacijas, kurias galėsiu vesti jaukiame, nedideliame „Laumės namelyje“, kurį man pastatė vyras“, – pasidžiaugė ji.
Dirba ir užsidirba
Bazinė mergvakario kaina prasideda nuo 150 eurų, – ji priklauso nuo vietos, dalyvių skaičiaus. Taigi dar tik treti metai, kaip R.Kuncė gyvena gaudama pajamų tik iš savo veiklos. Ar pavyksta iš jos pragyventi?
„Daug dirbant pragyventi įmanoma, – atsakė ji. – Pirmaisiais savarankiško verslo metais buvo sudėtingiau, ypač vargina savarankiškai dirbančių asmenų mokesčių subtilybės, o dabar – paprasčiau.
Vasarą, kai užimtumas didelis, užsidirbu daugiau nei gaudavau dirbdama samdomą darbą, o žiemą tenka labiau pasukti galvą, ko imtis, kad galėčiau pragyventi. Šiemet jau turiu nemažai sumanymų, todėl, manau, ir žiemą tikrai neprapulsiu“.
Per savaitę vidutiniškai ji turi tris sunkias darbo dienas, o kitomis dienomis renka žolynus ir mokosi.
„Jaučiuosi laiminga, nes matau prasmę to, ką darau. Ypač būna gera po renginių sulaukti grįžtamojo ryšio, kai moterys padėkoja sakydamos, kad kitaip pradėjo matyti jas supančią gamtą, pradėjo atpažinti aplink augančius augalus, vertinti tradicijų prasmę.
Pažindami lietuviškas tradicijas žmonės supranta, kad ne viskas gyvenime turi būti matuojama pinigais ir ne viskas suvokiama pasitelkus protą ar logiką“, – kalbėjo Radvilė.
„Supažindinti su gamtos magija man teko ir bankų darbuotojus, ir medikus, papasakoti apie vasaros žolynus bei jų naudą neatlygintinai nuvykstu ir į socialinių paslaugų įstaigas.
O ir pati gyvenu pagal gamtos ritmą – skiriasi metų laikai, skiriasi ir renginiai, ir pasiruošimo jiems laikas.
Regiu ir tai, kad Lietuvoje yra didelis edukacinių, su gamtos turtais susijusių dirbtuvių poreikis, nes žmonės nori vis daugiau prasmingų renginių, – užsiminė Radvilė. – Susikūriau darbą, kurį dirbdama susipažįstu su daugybe įdomių žmonių, nuolat mokaus ir mėgaujuosi tuo, ką darau.“
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
