Kawah Ijen sieros ežeras
Vienu pavojingiausių ežerų pasaulyje laikomas Kawah Ijen, arba Ijeno kraterio ežeras teliūškuoja rytinėje Javos salos dalyje, Indonezijoje, 2800 m aukštyje. Vulkano sienos sudaro natūralią ertmę ežerui, kurio vaiskiai žalsva vandens spalva yra apgaulinga. Iš tiesų šio ežero vanduo – tai sieros ir druskos rūgšties mišinys, beprotiškai pavojingas. Paprastai ežero paviršių nukloja sieros garų debesys, sudarantys nežemiškos vietos įspūdį. Vietiniai gyventojai mirtinai pavojingoje vietovėje rizikuodami gyvybe renka sustingusios sieros luitus, kuriuos priduoda sieros supirkimo punktuose.
Keli Mutu – spalvoti ugnikalnio kraterio ežerai
Indonezijos Floreso saloje esančio Keli Mutu vulkano krateryje greta vienas kito tyvuliuojantys trys ežerai įdomūs tuo, jog kiekvieno jų spalva skirtinga: didžiausiasis ežeras – turkio spalvos, antrasis – žalias, o trečiasis – juodas. Nuo seno salos gyventojai tiki, kad šiuose ežeruose ilsisi sielos. Paslaptingieji spalvoti ežerai nuolat keičia spalvas. Dar visai neseniai šie trys ežerai buvo mėlynos, juodos ir kaštoninės spalvos. 1960 m. – ryškiai mėlynos, rausvai rudos ir balintos kavos spalvos. Iki šiol neatskleista, kodėl mįslingieji ežerai keičia spalvą. Manoma, jog tai šiuos pokyčius lemia vykstantys cheminiai procesai, be to, ežerų spalva priklauso ir nuo deguonies kiekio.
Paskendęs miškas Kaindi ežere
Dar palyginti neseniai šio ežero vietoje plytėjo dailus slėnis. Tačiau prieš šimtmetį vietovę Kazachijoje Tian Šanio kalnuose sudrebinęs žemės drebėjimas kraštovaizdį pakeitė iš esmės: akmenų nuošliauža užtvindė upę ir slėnyje susiformavo ežeras. Iš ežero vandens, tarsi beveidės šmėklos, kyšo kadaise slėnyje žaliavusių eglių kamienai. Ežero vanduo yra itin šaltas – net ir vasarą tesiekia +6°C. Dėl to po vandeniu galima išvysti ne tik medžių kamienus, bet ir šakas su spygliais, nors nuo užtvindymo jau prabėgo šimtas metų. Kaindi ežeras nuo Almatos nutolęs apie 280 km.
Dervos ežeras Trinidade
Trinidado saloje, kuri driekiasi netoli Venesuelos krantų, tyvuliuoja vienas keisčiausių pasaulio ežerų – Dervos ežeras. Ties La Brea kaimu esančio ežero paviršių vietomis dengia sudžiūvusios dervos sluoksnis, po kurį net ir pasivaikščioti galima. Tačiau pats ežeras yra klampus ir gali nesunkiai įtraukti bet ką. Pasakojama, kad net ir tolėliau nuo ežero retsykiais atsiveria akivarai, kurie įtraukia įvairiausius pasitaikiusius dalykus. Manoma, jog ežeras susidarė ties geologinio sprūdžio vieta, kurioje į paviršių išsiveržia nafta.
Urmija – rožinis ežeras Irane
Rausvas ežeras, tarsi įrėmintas baltų druskų klodų, yra didžiausias Irano sūraus vandens ežeras, telkšantis 1280 m. aukštyje ties siena su Turkija. Sūriame ežero vandenyje praktiškai nėra gyvybės, be to, ir laivyba čia nevyksta dėl per didelės druskos koncentracijos. Deja, Urmijos ežeras sparčiai senka.
Negyvoji jūra – ežeras be gyvybės ženklų
Itin druskinga jūra, vadinama Negyvąja, telkšo tarp Izraelio ir Jordanijos apie 400 m žemiau vandenyno lygio. Nors šis vandens telkinys ir vadinamas jūra, iš tikrųjų tai yra ežeras. Dėl ypatingai didelio druskingumo jame visiškai nėra gyvybės. Anksčiau manyta, jog Negyvosios jūros vanduo yra pavojingas sveikatai, kadangi virš jo neskraido net paukščiai. Tačiau dabar žmonės į šią vietovę atvyksta pasigydyti, nes Negyvosios jūros vandenyje yra daug druskų, įvairių mineralų ir naudingų mikroelementų. Didžiulė druskų koncentracija ne tik apsunkina norinčiųjų įbristi į vandenį pastangas, bet ir praktiškai nepalieka šansų bandyti plaukti. Pakanka šiaip ne taip įbridus tiesiog „sėstis“ ant vandens ir plūduriuoti. Tačiau druskingame vandenyje nepatariama užsibūti.
Bolivijos Raudonoji lagūna
Raudonoji lagūna, arba Kolorados lagūna (Laguna Colorada), telkšo Bolivijoje ties Čilės siena. Seklus druskingas ežeras rausva spalva nusidažė dėl mineralų nuosėdų bei spalvotų dumblių koncentracijos ežero vandenyje. Ežere susidariusios baltos spalvos salelės efektingai kontrastuoja su rausvos spalvos ežero vandeniu.
Boilingo ežeras – verdantis ežeras Dominikoje
Dominikoje telkšantis Boilingo ežeras ne veltui pramintas „verdančiu“. Vandens temperatūra užtvindytoje fumarolėje susidariusiame ežere siekia 92°C, o ežero paviršių nuolat gaubia pilkšvas garų debesis.
Keptuvės ežeras Naujojoje Zelandijoje
Naujosios Zelandijos Šiaurinėje saloje Waimangu ugnikalnių slėnyje netoli Rotorua plyti Keptuvės ežeras (Frying Pan Lake) – didžiausia pasaulyje karštoji versmė, kurios plotas užima 38 tūkst. kv. m. Šio ežero vandens temperatūra svyruoja nuo 45°C iki 55°C.
Taškuotasis ežeras Kanadoje
Netoli Osoyoos miesto Kanados Britų Kolumbijos provincijoje plyti itin keistas ežeras, nusėtas spalvotais ratilais. Kaitri saulė karštuoju metų laiku išgarina ežero vandenį. Susikristalizavęs dumblas suformuoja spalvotus apskritimus, kuriuose telkšo vanduo. Dėl ypatingai aukštos mineralizacijos, šio vandens spalva nusidažo įvairiausiomis spalvomis – žalsvai, gelsvai, melsvai ir kt. Vietiniai Okanogano indėnai Taškuotąjį ežerą laiko šventa vieta, kuri tarsi sanatorija buvo nuo seno naudojama gydymo tikslais.
