kunigas ir muzikos veikėjas, XX a. pradžioje klojęs pamatus atgimstančios Lietuvos kultūrai.
1907–1917 m. buvo Vilniaus kunigų seminarijos profesorius ir giedojimo mokytojas, taip pat lietuvių gimnazijos pirmasis muzikos mokytojas, Katedros choro ir orkestro dirigentas. Harmonizavo apie 150 lietuvių liaudies dainų, parašė mokslinių muzikologinių-folklorinių darbų, sudarė giesmyną.