Vaskulitas

Tai grupė ligų, kurios pasižymi tuo, kad sukelia kraujagyslių sienelės uždegimą, dėl kurio sutrinka kraujo tėkmė ir gyvybiškai svarbių organų aprūpinimas krauju.

Vaskulitai gali būti kaip savarankiška pirminė autoimuninė liga arba antriniai, kai juos sukelia kitos ligos (infekcijos, alergenai, narkotinės medžiagos ir pan.) ar vaistai.

Antriniai vaskulitai pasitaiko daug dažniau ir neretai pranyksta pašalinus juos sukėlusią priežastį.

Pirminiai autoimuniniai vaskulitai skirstomi pagal tai, kokio dydžio kraujagyslių uždegimą jie sukelia. Kadangi kraujagyslės yra įvairaus spindžio, skiriami stambių, vidutinio dydžio ir mažų kraujagyslių vaskulitai.

Stambių kraujagyslių vaskulitai yra dažniausi. Šiuo vaskulitu serga vyresni negu 50 metų žmonės. Kasmet nustatoma 10–30 naujų ligos atvejų 100 000 gyventojų, o paplitimas tarp 50-mečių ir vyresnio amžiaus žmonių siekia 200 naujų atvejų. Sergamumas didėja su amžiumi. Moterys serga 2–3 kartus dažniau negu vyrai.

Smulkių kraujagyslių vaskulitai retesni. Jų paplitimas siekia 3 atvejus 100 000 gyventojų, kasmet pasitaiko apie 10 naujų atvejų milijonui gyventojų. Smulkių kraujagyslių vaskulitais vyrai serga kiek dažniau negu moterys. Tai darbingo amžiaus žmonės, sulaukę 35–55 metų.

Itin retais atvejais vaskulitai gali būti imuninės ar autoimuninės kilmės. Tokiu atveju tikroji ligos atsiradimo priežastis iki galo nėra aiški, ji gali būti siejama su išoriniu ar vidiniu veiksniu, kuris pažeidžia žmogaus imuninę sistemą.

Autoimuninės kilmės vaskulitai neretai būna sunkios eigos, pažeidžiantys ne vieną, o daug organų. Tokie ligoniai turi būti intensyviai gydomi. Dėl kraujagyslių pažeidimo ir kraujotakos sutrikimo sergantis žmogus gali ūmai apakti, jam gali sutrikti klausa, gali atsirasti stiprus galvos skausmas, sunkus plaučių, širdies, inkstų ar galvos smegenų pažeidimas. Tokie pacientai neretai karščiuoja, jiems krinta svoris, kamuoja bendras negalavimas. Naujienos apie vaskulitą – rubrikoje Sveikata.