Prieš A. Dudos vizitą – kitokios nuotaikos: situaciją paaštrino G. Nausėdos pasisakymas ir kreipimasis į V. Čmilytę-Nielsen

Lenkijoje nerimstant protestams dėl moterų teisių ribojimų, kuriuos išprovokavo abortų draudimas, šalies vadovas Andrzejus Duda antradienį ir trečiadienį su darbo vizitu lankysis Lietuvoje.

Bręsta pirmoji įtampa tarp prezidento ir valdančiųjų? Demokratiją Lenkijoje supranta skirtingai.<br>Lrytas.lt koliažas
Bręsta pirmoji įtampa tarp prezidento ir valdančiųjų? Demokratiją Lenkijoje supranta skirtingai.<br>Lrytas.lt koliažas
Žygimantas Pavilionis<br>V.Skaraičio nuotr.
Žygimantas Pavilionis<br>V.Skaraičio nuotr.
Evelina Dobrovolska<br>T.Bauro nuotr.
Evelina Dobrovolska<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>T.Bauro nuotr.
Viktorija Čmilytė-Nielsen<br>T.Bauro nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

2020-11-16 18:35, atnaujinta 2021-01-25 15:50

Spalio mėnesį Lenkijos Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad kaimyninėje valstybėje galiojantys įstatymai, leidžiantys abortus vaisiaus apsigimimo atvejais, prieštarauja Konstitucijai. Visų pirmą šį sprendimą palaikęs Lenkijos prezidentas A.Duda po masinių protestų savo poziciją sušvelnino.

Apie demokratinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus Lenkijoje jau kurį laiką kalba tiek žmogaus teisių specialistai, tiek Europos Sąjungos (ES) institucijų atstovai. Tokiame kontekste nevisai aiškią žinutę pasiuntė Lietuvos prezidentas.

Praėjusį trečiadienį Nepriklausomybės dieną minėjusią Lenkiją oficialiu sveikinimu pasveikinęs Gitanas Nausėda dėkojo kaimynams už „demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynimą mūsų šalių kaimynystėje“. Tuo tarpu naujosios valdančiosios koalicijos atstovai tikina, kad padėtis Lenkijoje ir su ja susiję demokratiniai ar nedemokratiniai procesai iš tiesų kelia nerimą ir yra verti dėmesio.

Sveikinimas ir teisės viršenybės klausimai

„Oficialiame sveikinime Prezidentas akcentavo ilgametę Lietuvos ir Lenkijos bendrystę, paremtą bendra istorija Abiejų Tautų Respublikoje. <..> Prezidentas padėkojo Lenkijai už solidarumą užtikrinant Baltijos regiono saugumą ir demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių gynimą mūsų šalių kaimynystėje“, – toks sveikinimas kaimyninės valstybės žmonėms ir vadovams buvo išplatintas prezidento Komunikacijos grupės.

Šis pasisakymas išprovokavo žmogaus teisių aktyvistų Lietuvoje pasipiktinimą. Apie 80 visuomenės, kultūros ir mokslo sričių atstovų, žmogaus teisių aktyvistų bei 26 nevyriausybinės organizacijos pirmadienį pateikė kreipimąsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuriuo prašoma nurodyti aiškią valstybės institucijų poziciją įvykių Lenkijoje klausimu.

„Lietuvos Prezidento padėka nuskambėjo tuo metu, kai Lenkijoje vyksta didžiausi protestai ir pilietinės visuomenės sukilimas prieš nedemokratinius valdymo principus nuo Solidarumo laikų, kai Lenkijos moterys, palaikomos didelės, jei ne didžiosios dalies visuomenės, bando atsiimti savo reprodukcines teises, praktiškai galutinai atimtas anti-konstituciniais pagrindais funkcionuojančio Konstitucinio teismo“, – rašoma kreipimosi iniciatorių pranešime.

Primename, kad kai kurių politologų teigimu, pastaruosius ketverius metus santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos klostėsi gerai, nes kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis buvo linkęs užmerkti akis prieš teisės viršenybės problemas Lenkijoje. Tai buvo labai priimtina Lenkijai, kuri ES institucijose turėjo palankų partnerį, niekada nekritikuodavusį teisės viršenybės nepaisymo principo.

Ne tik abortai, bet ir rimtesnės problemos

Valdančiosios daugumos atstovė, Laisvės partijos narė, teisininkė ir žmogaus teisių aktyvistė Evelina Dobrovolska patikino, kad situacija Lenkijoje yra susijusi ne tik su abortais – ji byloja apie rimtesnes kaimyninės valstybės problemas. Apie situaciją Lenkijoje, pasak jos, vertėtų kalbėti plačiau, akcentuojant, kad šioje valstybėje nėra paisoma teisės viršenybės principo.

„Tai yra žymiai platesnė problema. Jeigu mes pasižiūrėtume, iš ko išplaukia tie protestai, tai nėra taip, kad Lenkijos parlamentas nusprendė sugriežtinti reglamentavimą. Kaip mes matome, tai padaryta per Konstitucinio tribunolo sprendimą, kuris jau anksčiau yra kritikuotas ir Europos Komisijos (EK) nurodoma, kad visgi valdžių padalijimo principas bei teisės viršenybės principas galimai yra nepaisomas, nes yra didelių abejonių dėl Konstitucinio tribunolo sudėties.

Vietoje to, kad būtų paisoma teisės viršenybės principo ir būtų einama per parlamentą, kai turime diskusijas su visuomene, su opozicija, mes matome, kad Lenkija nuėjo kitu keliu“, – portalui lrytas.lt pabrėžė E.Dobrovolska.

Ji patikino, kad dar prieš naujausią Lenkijos Konstitucinio tribunolo sprendimą dėl abortų griežtinimo, Lenkija jau buvo pralaimėjusi kelias bylas, susijusias su moterų teisių užtikrinimu.

„Turime suprasti, kad nėštumo nutraukimo reguliavimo ES teisės aktai nereguliuoja. Tai yra valstybės narės kompetencija. Bet reikia atsiminti ir tai, kad Lenkija turi vienus griežčiausių ribojimų, tai tokiu sprendimu ji išreiškia, kad yra atimta galimybė moteriai nuspręsti, o kartu ribojamos galimybės gauti sveikatos paslaugas, tai yra reikalingus tyrimus, kurie susiję tiek su vaisiaus, tiek su moters sveikata.

Čia Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT) yra ne kartą pasisakęs, kad valstybės privalo užtikrinti tiek galimybę išsitirti, tiek įsivertinti visas rizikas. Lenkija jau su senu reglamentavimu buvo pralaimėjusi kelias bylas EŽTT būtent dėl moterų teisių užtikrinimo“, – detalizavo ji.

Svarbi partnerė kelia nerimą

Naujoji Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen patikino, kad Lenkija yra išties svarbi kaimynė, tačiau situacija joje, susijusi su abortų draudimais, kelia nerimą.

„Tai yra susirūpinimo pozicija – tai yra mūsų partijos, mūsų Žmogaus teisių komiteto, kurį turime partijos viduje, pozicija. Taip, mes esame susirūpinę įvykiais Lenkijoje.

Lenkija yra mūsų labai svarbus partneris. Jų palaikymas mums labai svarbus. Matau visas prielaidas bendradarbiauti. Būdami tokie artimi kaimynai ir, galima sakyti, draugai, mes turime suprasti, kad būtent partneriški santykiai ir leidžia mums pasakyti ar išreikšti nerimą tuo atveju, kai matome, kad vienoje ar kitoje srityje krypsta situacija į negerą pusę.

Tą pastebi daug žmogaus teisių aktyvistų tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje“, – portalui lrytas.lt sakė išrinktoji Seimo pirmininkė. 

V.Čmilytei-Nielsen antrino ir Laisvės partijos atstovė E.Dobrovolska. „Pažiūrėkime į EK nuomonę būtent del teismų nepriklausomumo ir Konstitucinio tribunolo Lenkijoje. Iššūkių tikrai yra nemažai. Lietuva yra artima kaimynė, kuri su Lenkija turi puikius santykius ir kuri galėtų kartais priminti savo kaimynei apie iššūkius, kuriuos mato.

Tikrai negalime užsimerkti ir sakyti, kad nematome pažeidimų. Tikimės, kad naujasis Seimas tęs bendradarbiavimą, bet primins ir apie vertybinį susirūpinimą“, – kalbėjo ji.

Tuo tarpu konservatorių atstovas Žygimantas Pavilionis nurodė, kad planuojama klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis ir teisės viršenybe, kartu su Lenkija aptarti jau artimiausiu metu.

„Visada pasisakėme už demokratines vertybes. Tikime, kad pagarba žmogaus teisėms ir teisės viršenybė yra bendraeuropinės vertybės ir universalūs principai svarbūs ne tik mums, bet ir visoms Europos valstybėms, įskaitant ir mūsų strateginius partnerius ir kaimynus – Lenkiją, su kuria – kaip su strategine Lietuvos partnere – turėsime daug dirbti įtvirtindami šias vertybes mūsų kaimynystėje, kartu kovodami už absoliučią Astravo blokadą visos ES lygiu ir kitais energetinio ir karinio saugumo klausimais.

Tikimės visus šiuos klausimus aptarti artimiausiuose naujos Vyriausybės ir koalicijos susitikimuose su Lenkijos puse“, – sakė konservatorius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.