Vienas iš pavyzdžių – iš aludarių ir mėsos gamintojų bendradarbiavimo gimusi aluje brandinta jautiena smagiu pavadinimu „Bocmanas, kuris nemėgo žuvies“.
Atranda naujų maisto ir gėrimų derinimo galimybių
Dar visai neseniai užkandžiai prie alaus daugeliui lietuvių retai kada būdavo šis tas daugiau nei kepta duona ar bulvių traškučiai. Šiandien jau vis daugiau šio gėrimo mėgėjų nebenustemba išgirdę pasiūlymą prie alaus pamėginti desertą, o skirtingus užkandžius bando derinti prie skirtingų šio gėrimo rūšių.
„Kalbant apie užkandžius prie alaus, situacija dar nėra tobula, tačiau ji nuolat gerėja. Pamenu, prieš kokius penkerius metus dar išvysdavau labai nustebusius žmonių veidus, kai šie išgirsdavo, kad kepta duona nėra geriausia alaus palyda. Dabar žmonės tikrai perka įvairesnius užkandžius, nes daugiau žino apie alų, skirtingus stilius ir tai, kad prie jų dera skirtingas maistas. Šį žmonių suvokimą bandome vis labiau plėsti“, – sako nedidelėmis partijomis netikėtas ir įdomias alaus rūšis gaminančių „Raudonų plytų alaus dirbtuvių“ aludaris Andrius Bagdzevičius.
Vienas iš būdų tai padaryti, anot aludario – suvienyti jėgas su kitų sričių gamintojais ir pasiūlyti pirkėjams ką nors įdomaus.
Sakydamas „įdomaus“, alaus kultūros entuziastas nė kiek neperdeda. Tokio bendradarbiavimo rezultatai – nuo alaus iš kavos iki karamelės, pagamintos naudojant alų. Vienas naujausių bandymų nustebinti vartotojus ir supažindinti juos su skonių subtilybėmis – aluje brandinta vytinta jautiena, kurios idėja kilo kartu su dešimtmetį Lietuvoje veikiančia mėsos manufaktūra „Dora“.
Mėsai nori suteikti autentiško skonio
Pasak manufaktūros gamybos direktorės Redos Kazlauskienės, kuriant mėsos gaminius, laikomasi paprastos taisyklės – gaminama tai, ką patys ten dirbantys žmonės norėtų vartoti.
„Turime stiprią tikrų mėsos mylėtojų komandą, per ilgus darbo metus sukauptų žinių, savo gamybos procesuose naudojame daug rankų darbo, todėl galime ir norime pateikti žmonėms įdomesnių, unikalių gaminių. Skirtingai nuo masinės gamybos, neiname paprastesniu ir trumpesniu keliu, naudojame kruopščiai atrinktus, aukščiausios kokybės ingredientus bei grynuosius prieskonius, patys kuriame kiekvieno gaminio receptūras. Tai suteikia galimybę pasiūlyti itin kokybiškus ir unikalius produktus, kuriuos pirmiausia patys norėtume vartoti“, – sako R. Kazlauskienė.
A. Bagdzevičius pasakoja, kad būtent dėmesys skoniui ir kokybei, atvirumas naujovėms ir eksperimentams, paskatino suvienyti jėgas ir atrasti ką nors įdomaus.
„Šios mėsos manufaktūros produktus seniai žinome ir mėgstame. Jų gaminius dažnai siūlome savo degustacijose kaip užkandį prie alaus. Būtent degustacijų metu ir išsirutuliojo idėja apie tokį produktą. Norėjome intensyvesnio skonio gaminio, o jautiena tam puikiai tiko“, – apie mintį pasiūlyti vartotojams aluje brandintą jautieną pasakoja A. Bagdzevičius.
R. Kazlauskienės teigimu, bendradarbiauti su aludariais nuspręsta dėl panašių vertybių – noro eksperimentuoti, pasiūlyti žmonėms netikėtų, tačiau gerai išieškotų derinių.
„Kūrybos procesas buvo gana ilgas. Sudėtingiausia kuriant šį gaminį buvo atrasti tinkamą skonių dermę. Anksčiau jau yra tekę jautieną brandinti vyne, bet darbas su alumi mums buvo nauja patirtis. Alaus ir maisto derinimo kultūra šiuo metu įgyja pagreitį, vis daugiau domimasi galimybėmis derinti šį gėrimą su kitais gaminiais, tai akcentuoja bei skatina ir alaus dirbtuvės, tad drauge norėjome atrasti tikrai gerą ir įdomią mėsos ir alaus skonių kombinaciją. Bendradarbiauti buvo išties įdomu“, – pasakoja R. Kazlauskienė.
Ji sako, kad jautienai brandinti buvo pasirinktas intensyvesniu apynių skoniu pasižymintis IPA stiliaus „Bocmano ūsų“ alus. Jame brandinta jautiena gavosi ryškaus skonio, kurioje jaučiama daug sąsajų ir su pačiu gėrimu.
„Jautienai brandinti panaudojome ne tik alų, bet ir vaisius – greipfrutus, džiovintas slyvas, kurie, susipynę su apyniuotu alumi, suteikia jautienai išties įdomų skonį. Tikimės, kad šis eksperimentas patiks visiems ragaujantiems“, – teigia R. Kazlauskienė.
Svarbiausia – geros emocijos ir kokybė
„Man asmeniškai šiame produkte labiausiai patinka tai, kad procesas, kol skonis pasiekia mūsų receptorius, yra labai ilgas. Pirmiausiai auga ingredientai alui, vėliau jie atkeliauja į daryklą, kur bent mėnesį užtrunka, kol jie virsta alumi. Tuomet jau jautiena brandinama aluje, perima tam tikrus šio gėrimo skonio aspektus. Taigi skonis, kurį pajuntame, nukeliauja ilgą ir įdomų kelią“, – dalinasi mintimis aludaris A. Bagdzevičius.
Alaus entuziasto teigimu, įdomių ir skirtingų dermių galima atrasti naująjį užkandį derinant su „Bocmano ūsų“ IPA arba nefiltruotu lageriu „Ungurio kojos“.
„Manau, kad toks skirtingų manufaktūrų bendradarbiavimas suteikia įdomių patirčių ir gerų emocijų abiem pusėms, o kūrybos ir darbo procese visuomet atrandama kas nors nauja. Svarbiausia, kad idėja ir kuriamas produktas patiktų patiems gamintojams, o jį kuriant būtų siekiama aukščiausios kokybės“, – teigia A. Bagdzevičius.
Jam pritaria ir R. Kazlauskienė, teigdama, kad kokybė ir unikalumas yra svarbiausi kriterijai kuriant naujus produktus.
„Mūsų produktų vartotojai yra labai reiklūs, vertinantys tikrą skonį, maistas jiems turi teikti malonumą, todėl iš tiesų stengiamės laikyti aukštai iškeltą kokybės kartelę ir pasiūlyti unikalius gaminius“, – sako R. Kazlauskienė.
